LT/BG 10.7
Tekstas 7
- etāṁ vibhūtiṁ yogaṁ ca
- mama yo vetti tattvataḥ
- so ’vikalpena yogena
- yujyate nātra saṁśayaḥ
Pažodinis vertimas
etām — visus šiuos; vibhūtim — turtus; yogam — mistinę galią; ca — taip pat; mama — Mano; yaḥ — tas, kuris; vetti — žino; tattvataḥ — tikrai; saḥ — jis; avikalpena — nenukrypstančią; yogena — pasiaukojimo tarnystę; yujyate — atlieka; na — niekada; atra — čia; saṁśayaḥ — abejonė.
Vertimas
Kas iš tiesų žino Mano turtus ir mistinę galią, tas atsideda tyrai pasiaukojimo tarnystei – tuo nereikia abejoti.
Komentaras
Aukščiausioji dvasinio tobulumo pakopa – Aukščiausiojo Dievo Asmens pažinimas. Kol žmogus galutinai neįsitikina, kad Aukščiausiasis Viešpats kupinas turtų ir galybės, tol jis negali pasiaukojamai Jam tarnauti. Paprastai žmonės žino, kad Dievas didis, tačiau smulkesnių žinių apie Jo didybę jie neturi. Šis skyrius jas pateikia. Patyrus Dievo didybę, savaime tampama atsidavusia siela ir pasiaukojamai tarnaujama Viešpačiui. Kai žmogus sužino apie Aukščiausiojo turtus ir galybę, nieko kito nebelieka kaip tik atsiduoti Aukščiausiajam. Tokios tikros žinios pateikiamos „Śrīmad-Bhāgavatam“, „Bhagavad-gītos“ ir analogiškų knygų tekstuose.
Visatą valdyti patikėta daugybei pusdievių, kurie gyvena įvairiose planetose, svarbiausieji jų – Brahmā, Śiva, keturi didieji Kumārai bei kiti patriarchai. Visatos gyventojai turi daugybę protėvių, o jie atsirado iš Aukščiausiojo Viešpaties, Kṛṣṇos. Aukščiausiasis Dievo Asmuo Kṛṣṇa – pirminis visų protėvių protėvis.
Štai tik kelios Aukščiausiojo Viešpaties vertenybės. Gerai jas pažinusieji su karštu tikėjimu, neabejodami pripažįsta Kṛṣṇą ir pasiaukoję Jam tarnauja. Šios konkrečios žinios reikalingos paskatinti susidomėjimą meilės ir pasiaukojimo tarnyste Viešpačiui. Nevalia numoti ranka į Kṛṣṇos didybės suvokimą, nes tik visiškai įsisąmoninus, koks didis Kṛṣṇa, galima ištikimai ir su nuoširdžiu pasiaukojimu Jam tarnauti.