LT/BG 10.32
Tekstas 32
- sargāṇām ādir antaś ca
- madhyaṁ caivāham arjuna
- adhyātma-vidyā vidyānāṁ
- vādaḥ pravadatām aham
Pažodinis vertimas
sargāṇām — iš visų kūrinių; ādiḥ — pradžia; antaḥ — pabaiga; ca — ir; madhyam — vidurys; ca — taip pat; eva — tikrai; aham — Aš esu; arjuna — o Arjuna; adhyātma-vidyā — dvasinės žinios; vidyānām — iš viso išsilavinimo; vādaḥ — natūrali išvada; pravadatām — iš argumentų; aham — Aš esu.
Vertimas
Aš – visų kūrinių pradžia, pabaiga ir vidurys, o Arjuna. Iš mokslų Aš – dvasinis mokslas apie savąjį „aš“, iš logikos Aš – galutinė tiesa.
Komentaras
Iš sukurtų apraiškų pirmiausiai sukuriama materijos pradmenų visybė. Buvo aiškinta, kad kosminį pasaulį kuria ir jo reikalus tvarko Mahā-Viṣṇu, Garbhodakaśāyī Viṣṇu ir Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu, o paskui Viešpats Śiva jį sunaikina. Brahmā – antrinis kūrėjas. Visi šie kūrimo, palaikymo ir naikinimo vykdytojai – tai Aukščiausiojo Viešpaties materialiųjų savybių inkarnacijos. Taigi Jis visos kūrinijos pradžia, vidurys ir pabaiga.
Išsilavinimui gilinti skirta daug mokslo knygų – keturios Vedos, šeši jų priedai, „Vedānta-sūtra“, veikalai logikos ir religijos klausimais, Purāṇos. Taigi, lavinimuisi skirtos literatūros iš viso yra keturiolika rūšių. Tarp jų Kṛṣṇai atstovauja „Vedānta-sūtra“ – knyga, perteikianti adhyātma-vidyą, dvasinį žinojimą.
Logikai naudojasi įvairių tipų argumentais. Teiginio pagrindimas įrodymu, kuris patvirtina ir oponento argumentaciją, vadinasi jalpa. Paprastas oponento argumentų paneigimas – vitaṇḍā. O galutinė išvada vadinasi vāda. Taigi galutinė tiesa – Kṛṣṇos reprezentacija.