LT/BG 11.45
Tekstas 45
- adṛṣṭa-pūrvaṁ hṛṣito ’smi dṛṣṭvā
- bhayena ca pravyathitaṁ mano me
- tad eva me darśaya deva rūpaṁ
- prasīda deveśa jagan-nivāsa
Pažodinis vertimas
adṛṣṭa-pūrvam — niekada anksčiau neregėtą; hṛṣitaḥ — nudžiugęs; asmi — aš; dṛṣṭvā — regėdamas; bhayena — iš baimės; ca — taip pat; pravyathitam — sutrikęs; manaḥ — protas; me — mano; tat — tą; eva — tikrai; me — man; darśaya — parodyk; deva — o Viešpatie; rūpam — pavidalą; prasīda — būk maloningas; deva-īśa — o viešpačių Viešpatie; jagat-nivāsa — o visatos prieglobsti.
Vertimas
Aš džiaugiuosi išvydęs niekada anksčiau neregėtą visatos pavidalą, tačiau tuo pat metu mano protą kausto ir baimė. Todėl, o viešpačių Viešpatie, o visatos prieglobsti, būk man maloningas ir vėl apreikški Savąjį Dievo Asmens pavidalą.
Komentaras
Arjuna visada pasitiki Kṛṣṇa, nes yra brangiausias Jo draugas. Kaip brangus draugas džiaugiasi savo bičiulio galybe, taip ir Arjunai labai džiugu matyti, kad Jo draugas Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuris gali apreikšti tokį stebuklingą visatos pavidalą. Tačiau išvydęs visatos pavidalą, Arjuna išsigąsta, kad vien iš bičiuliškų jausmų Kṛṣṇai daugybe kartų Jį yra įžeidęs. Jo protą kausto baimė, nors jam nėra ko bijoti. Todėl Arjuna prašo Kṛṣṇos apsireikšti kaip Nārāyaṇa, nes žino, kad Jis gali pasirodyti bet kokiu pavidalu. Visatos pavidalas – toks pat materialus ir laikinas, kaip ir materialus pasaulis. Tačiau Vaikuṇṭhos planetose Viešpats egzistuoja transcendentiniu keturrankiu Nārāyaṇos pavidalu. Dvasiniame danguje – aibės planetų. Kiekvienoje jų viešpatauja pilnutinis Kṛṣṇos skleidinys, turintis įvairius vardus. Taigi Arjuna troško pamatyti vieną iš Kṛṣṇos pavidalų Vaikuṇṭhos planetose. Žinoma, Nārāyaṇos pavidalas kiekvienoje Vaikuṇṭhos planetoje yra keturrankis, tačiau Jo rankos skirtinga tvarka laiko simbolius: kriauklę, vėzdą, lotosą ir diską. Kiekvieno Nārāyaṇos vardas priklauso nuo to, kurioje rankoje laikomas kuris simbolis. Kiekviena šių formų yra tapati Kṛṣṇai, todėl Arjuna trokšta išvysti Jo keturrankį pavidalą.