LT/BG 12.16
Tekstas 16
- anapekṣaḥ śucir dakṣa
- udāsīno gata-vyathaḥ
- sarvārambha-parityāgī
- yo mad-bhaktaḥ sa me priyaḥ
Pažodinis vertimas
anapekṣaḥ — abejingas; śuciḥ — tyras; dakṣaḥ — išmaningas; udāsīnaḥ — nuošalyje visų rūpesčių; gata-vyathaḥ — išsivadavęs nuo skausmo; sarva-ārambha — visų siekių; parityāgī — atsižadėjęs; yaḥ — tas, kuris; mat-bhaktaḥ — Mano bhaktas; saḥ — jis; me — Man; priyaḥ — labai brangus.
Vertimas
Mano bhaktas, kurio nenusineša kasdieninių darbų tėkmė, kuris yra tyras, išmaningas, nepriklausomas nuo rūpesčių ir skausmų ir nesiekia veiklos rezultatų, labai brangus Man.
Komentaras
Bhaktą galima šelpti pinigais, tačiau pats jis neturi pernelyg stengtis jų įgyti. Jeigu Aukščiausiojo malone pinigai jam ateina savaime, jie jo nesujaudina. Paprastai bhaktas maudosi ne rečiau kaip du kartus per dieną ir keliasi anksti rytą su pasiaukojimu tarnauti Viešpačiui, todėl jis švarus tiek vidujai, tiek išoriškai. Bhaktas išmaningas, nes gerai suvokia bet kokios gyvenimo veiklos esmę ir neabejoja autoritetingais šventraščiais. Bhaktas niekada nestoja į kieno nors pusę, todėl neturi jokių rūpesčių. Jo nekankina skausmai, nes jis laisvas nuo bet kokių įvardijimų. Jis žino, kad kūnas – tai tik pavadinimas, todėl kūnui kenčiant jis pats nesikankina. Tyras bhaktas nesiveržia prie to, kas prieštarautų pasiaukojimo tarnystės principams. Antai, norint pastatyti didžiulį pastatą, reikia daug jėgų, todėl bhaktas nesiims tokio darbo, jeigu tai nepaspartins jo pasiaukojimo tarnystės. Jis gali pakelti didžiulius rūpesčius, susijusius su šventyklos Viešpačiui statyba, tačiau nesiims statyti didelio namo asmeniniams tikslams.