LT/BG 13.29

Revision as of 17:30, 25 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 29

samaṁ paśyan hi sarvatra
samavasthitam īśvaram
na hinasty ātmanātmānaṁ
tato yāti parāṁ gatim

Pažodinis vertimas

samam — vienodai; paśyan — matydamas; hi — tikrai; sarvatra — visur; samasvasthitam — vienodai esančią; īśvaram — Supersielą; na — ne; hinasti — žlugdo; ātmanā — protu; ātmānam — sielą; tataḥ — tada; yāti — pasiekia; parām — transcendentinį; gatim — tikslą.

Vertimas

Kas mato Supersielą vienodai esančią visur, kiekvienoje gyvoje būtybėje, tas nepatiria nuopuolio per savo protą. Taip jis artėja į transcendentinį tikslą

Komentaras

Gyvosios esybės, patekusios į materialią būtį, padėtis kitokia, negu dvasinėje būtyje. Tačiau jei žmogus supranta, kad Aukščiausiasis, kaip Paramātma, yra visur, jei jis sugeba kiekviename gyvyje įžvelgti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, tai jis nepatiria nuopuolio dėl pragaištingos mąstysenos ir palaipsniui žengia į dvasinį pasaulį. Paprastai protas trokšta juslinių malonumų, tačiau kai jis atsigręžia į Supersielą, pasiekiamas aukštas dvasinio pažinimo lygis.