LT/BG 14.10
Tekstas 10
- rajas tamaś cābhibhūya
- sattvaṁ bhavati bhārata
- rajaḥ sattvaṁ tamaś caiva
- tamaḥ sattvaṁ rajas tathā
Pažodinis vertimas
rajaḥ — aistros guṇą; tamaḥ — neišmanymo guṇą; ca — taip pat; abhibhūya — pranokdama; sattvam — dorybės guṇa; bhavati — tampa pastebima; bhārata — o Bharatos sūnau; rajaḥ — aistros guṇa; sattvam — dorybės guṇą; tamaḥ — neišmanymo guṇą; ca — taip pat; eva — kaip kad; tamaḥ — neišmanymo guṇa; sattvam — dorybės guṇą; rajaḥ — aistros guṇą; tathā — taip.
Vertimas
Kartais, o Bharatos sūnau, ima vyrauti dorybės guṇa, nugalėdama aistros ir neišmanymo guṇas. Kartais aistros guṇa nugali dorybę ir neišmanymą, o kitąsyk neišmanymas nugali ir dorybę, ir aistrą. Taip vyksta nuolatinė kova dėl pirmenybės.
Komentaras
Kai ima įsigalėti aistros guṇa, dorybės ir neišmanymo guṇos traukiasi. Kai padidėja dorybės guṇos įtaka, pralaimi aistra ir neišmanymas, o kai ima viešpatauti neišmanymo guṇa, ji nustelbia ir aistros, ir dorybės guṇas. Ši kova nenutrūksta. Todėl tas, kuris tvirtai nutarė puoselėti Kṛṣṇos sąmonę, turėtų iškilti aukščiau šių trijų guṇų. Kurios nors guṇos įsigalėjimas atsispindi žmogaus elgsenoje, veikloje, mityboje etc. Tai bus paaiškinta kituose skyriuose. Norint galima tam tikra praktika išsiugdyti savyje dorybės guṇą ir nugalėti neišmanymą bei aistrą. Lygiai taip norint galima išsiugdyti aistros guṇą, nugalint dorybę bei neišmanymą, arba neišmanymo guṇą, priverčiant pasitraukti dorybę ir aistrą. Nors egzistuoja tos trys materialios gamtos guṇos, ryžtingas žmogus gali įgyti dorybės guṇos palaiminimą ir, išsivadavus iš jos, atsidurti grynos dorybės būvyje, kuris vadinamas vasudevos būviu. Šiame būvyje tampa aiškus Dievo mokslas. Žmogaus poelgiai parodo, kokia gamtos guṇa jį valdo.