LT/BG 14.15

Revision as of 19:10, 25 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 15

rajasi pralayaṁ gatvā
karma-saṅgiṣu jāyate
tathā pralīnas tamasi
mūḍha-yoniṣu jāyate

Pažodinis vertimas

rajasi — aistroje; pralayam — sunaikinimą; gatvā — pasiekęs; karma-saṅgiṣu — tarp tų, kurie atlieka karminę veiklą; jāyate — gimsta; tathā — taip pat; pralīnaḥ — sunaikintas; tamasi — neišmanyme; mūḍha-yoniṣu — gyvūnų rūšyse; jāyate — gimsta.

Vertimas

Kas miršta apimtas aistros guṇos, tas gimsta tarp tų, kurie atlieka karminę veiklą, o kas miršta apimtas neišmanymo guṇos, tas gimsta gyvūnų karalystėje.

Komentaras

Kai kas mano, kad jeigu siela pasiekia žmogaus gyvybės formą, tai jau niekada nepuls žemiau. Tai neteisinga mintis. Pasak šio posmo, žmogus su išryškėjusiais neišmanymo guṇos požymiais po mirties degraduoja iki gyvūno gyvybės formos. Nuo šio lygmens jam vėl reikia evoliucionuoti, kad pasiektų žmogaus gyvybės formą. Todėl suvokusiems žmogaus gyvenimo svarbą reikėtų išsiugdyti dorybės guṇą, o po to tikro bendravimo dėka iškilti aukščiau visų guṇų ir pasiekti Kṛṣṇos sąmonę. Toks žmogaus gyvenimo tikslas. Antraip nėra jokių garantijų, kad žmogus vėl gims žmogumi.