LT/BG 14.20
Tekstas 20
- guṇān etān atītya trīn
- dehī deha-samudbhavān
- janma-mṛtyu-jarā-duḥkhair
- vimukto ’mṛtam aśnute
Pažodinis vertimas
guṇān — ypatybių; etān — visų tų; atītya — iškildamas aukščiau; trīn — trijų; dehī — įkūnytasis; deha — iš kūno; samudbhavān — kilusių; janma — iš gimimo; mṛtyu — mirties; jarā — ir senatvės; duḥkhaiḥ — kančių; vimuktaḥ — išsivadavęs; amṛtam — nektarą; aśnute — jis ragauja.
Vertimas
Kai tik įkūnyta būtybė iškils aukščiau trijų guṇų, susijusių su materialiu kūnu, ji išsivaduos iš gimimo, mirties, senatvės ir jų keliamų kančių ir dar šiame gyvenime paragaus nemirtingumo nektaro.
Komentaras
Posmas aiškina, kaip gyvoji esybė, galutinai išsiugdžiusi Kṛṣṇos sąmonę, dar šiame kūne gali pasiekti transcendentinę padėtį. Sanskrito žodis dehī reiškia „įkūnytas“. Nors gyvoji esybė glūdi materialiame kūne, gilindama dvasinį žinojimą ji gali išsivaduoti iš gamtos guṇų įtakos. Ji gali patirti dvasinio gyvenimo džiaugsmą dar šiame kūne, kadangi atsiskyrusi nuo kūno ji tikrai eis į dvasinį dangų. Dar būdamas šiame kūne žmogus gali patirti dvasinį džiaugsmą. Kitaip sakant, Kṛṣṇai skirta pasiaukojimo tarnystė pranašauja išsivadavimą iš materijos pančių. Tai bus paaiškinta aštuonioliktame skyriuje. Kai žmogus išsivaduoja iš materialios gamtos guṇų įtakos, jis pradeda pasiaukojimo tarnystę.