LT/BG 14.26
Tekstas 26
- māṁ ca yo ’vyabhicāreṇa
- bhakti-yogena sevate
- sa guṇān samatītyaitān
- brahma-bhūyāya kalpate
Pažodinis vertimas
mām — Man; ca — taip pat; yaḥ — tas, kuris; avyabhicāreṇa — nenukrypdamas; bhakti-yogena — pasiaukojimo veiksmais; sevate — tarnauja; saḥ — jis; guṇān — materialios gamtos guṇų; samatītya — iškildamas aukščiau; etān — visų šių; brahma-bhūyāya — Brahmano lygmenį pasiekusiu; kalpate — tampa.
Vertimas
Kas visiškai atsideda pasiaukojimo tarnystei nenukrypdamas jokiomis aplinkybėmis, tas išsyk iškyla aukščiau materialios gamtos guṇų ir pasiekia Brahmano lygmenį.
Komentaras
Posmas atsako į trečiąjį Arjunos klausimą, kaip galima pasiekti transcendentinę padėtį. Jau buvo aiškinta, kad materialus pasaulis juda apkerėtas materialios gamtos guṇų. Žmogaus neturėtų trikdyti gamtos guṇų veikla. Užuot kreipęs savo sąmonę į materialią veiklą, jis gali kreipti ją į veiklą, susijusią su Kṛṣṇa. Veikla, susijusi su Kṛṣṇa, vadinama bhakti-yoga – nuolatine veikla Kṛṣṇos labui. Ji gali būti skirta ne tik Kṛṣṇai, bet ir įvairioms pilnutinėms Jo ekspansijoms: Rāmai, Nārāyaṇai ir t.t. Jo ekspansijų yra nesuskaičiuojama daugybė. Žmogus, tarnaujantis bet kuriam Kṛṣṇos pavidalui ar pilnutinei Jo ekspansijai, laikomas pasiekusiu transcendentinę padėtį. Be to, būtina pažymėti, kad visi Kṛṣṇos pavidalai – absoliučiai transcendentalūs, sklidini palaimos bei žinojimo ir amžini. Dievo Asmens ekspansijos visagalės, visa žinančios ir turi visas transcendentines savybes. Taigi, jei žmogus su neišsenkamu ryžtu tarnauja Kṛṣṇai ar pilnutinėms Jo ekspansijoms, jis lengvai iškyla aukščiau materialios gamtos guṇų, nors šiaip jau pakilti virš jų labai sunku. Tai jau buvo aiškinta septintame skyriuje. Kas atsiduoda Kṛṣṇai, tas išsyk iškyla aukščiau materialios gamtos guṇų poveikio. Įsisąmoninti Kṛṣṇą, arba pasiaukojamai tarnauti – tai prilygti Kṛṣṇai. Viešpats sako, kad Jo prigimtis – amžina, palaiminga ir kupina žinojimo, o gyvoji esybė yra neatskiriama Aukščiausiojo dalelė, lygiai kaip gabalėlis aukso – aukso rūdyno dalis. Todėl gyvoji esybė pagal savo dvasinę padėtį yra gryna kaip auksas ir kokybiškai tapati Kṛṣṇai. Aukščiausiasis Dievo Asmuo ir gyvoji esybė visada yra skirtingos individualybės, kitaip negalėtų būti nė kalbos apie bhakti-yogą. Bhakti-yoga reiškia, kad egzistuoja Viešpats, egzistuoja Jo bhaktas ir kad tarp jų vyksta abipusiai meilės mainai. Taigi išlieka ir Aukščiausiojo Asmens, ir bhakto individualumas, antraip bhakti-yoga neturėtų prasmės. Jei žmogaus transcendentinė padėtis ne tokia pati, kaip Viešpaties, tarnauti Aukščiausiajam jis negalėtų. Norint tapti karaliaus asmeniniu tarnu, reikia įgyti tam tikrą kvalifikaciją. Šiuo atveju, įgyti kvalifikaciją – tai tapti Brahmanu, nusiplauti visas materijos nešvarybes. Vedų raštuose sakoma: brahmaiva san brahmāpy eti. Aukščiausiasis Brahmanas pasiekiamas tapus Brahmanu. Tai reiškia, kad kokybės prasme reikia susivienyti su Brahmanu. Pasiekę Brahmano lygį mes neprarandame savo amžino dvasinio identiškumo, visada liekame individualios sielos.