LT/BG 16.6
Tekstas 6
- dvau bhūta-sargau loke ’smin
- daiva āsura eva ca
- daivo vistaraśaḥ prokta
- āsuraṁ pārtha me śṛṇu
Pažodinis vertimas
dvau — dvi; bhūta-sargau — sukurtosios gyvosios būtybės; loke — pasaulyje; asmin — šiame; daivaḥ — dieviškos; āsuraḥ — demoniškos; eva — tikrai; ca — ir; daivaḥ — dieviškos; vistaraśaḥ — plačiai; proktaḥ — apsakytos; āsuram — apie demoniškas; pārtha — o Pṛthos sūnau; me — iš Manęs; śṛṇu — išgirsk.
Vertimas
O Pṛthos sūnau, šiame pasaulyje egzistuoja dviejų rūšių sukurtosios būtybės – vienos jų dieviškos, o kitos demoniškos. Dieviškas savybes Aš tau plačiai nušviečiau. Dabar paklausyk, ką Aš papasakosiu apie demoniškąsias.
Komentaras
Užtikrinęs Arjuną, kad jis gimė su dieviškomis savybėmis, Viešpats Kṛṣṇa prabyla apie demonišką būdą. Šio pasaulio sąlygotos gyvosios esybės skiriamos į dvi kategorijas. Gyvosios esybės, gimusios su dieviškomis savybėmis, gyvena reglamentuotą gyvenimą, laikosi šventraščių ir autoritetų priesakų. Pareigas reikia atlikti vadovaujantis autoritetingais šventraščiais. Tokia mąstysena vadinama dieviška. O nesilaikantieji šventraščiuose pateiktų reguliuojamųjų principų ir pataikaujantys savo užgaidoms vadinami demonais, arba asurais. Vienintelis žmogaus prigimtį nusakantis kriterijus – ar jis laikosi reguliuojamų principų, nurodytų šventraščiuose. Vedų raštai sako, kad ir demonai, ir pusdieviai gimė iš Prajāpačio; jie tesiskiria tik tuo, kad vieni laikosi Vedų priesakų, o kiti – ne.