LT/BG 18.61
Tekstas 61
- īśvaraḥ sarva-bhūtānāṁ
- hṛd-deśe ’rjuna tiṣṭhati
- bhrāmayan sarva-bhūtāni
- yantrārūḍhāni māyayā
Pažodinis vertimas
īśvaraḥ — Aukščiausiasis Viešpats; sarva-bhūtānām — visų gyvųjų esybių; hṛt-deśe — širdyje; arjuna — o Arjuna; tiṣṭhati — gyvena; bhrāmayan — priversdamas keliauti; sarva-bhūtāni — visas gyvąsias esybes; yantra — į mašiną; ārūḍhani — patalpintas; māyayā — materialios energijos kerais.
Vertimas
Aukščiausiasis Viešpats yra visų širdyse, o Arjuna. Jis nurodo klajonių kelius visoms gyvosioms esybėms, kurios tūno kūne tarytum mašinoje, pagamintoje iš materialios energijos.
Komentaras
Arjuna neturėjo aukščiausio žinojimo, ir jo sprendimą kautis ar ne pagimdė ribotas mąstymas. Viešpats Kṛṣṇa nurodė, kad gyvoji būtybė nėra pati sau šeimininkas. Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Patsai Kṛṣṇa, lokalizuotos Supersielos pavidalu glūdi gyvosios būtybės širdyje ir jai vadovauja. Keisdama kūnus, gyvoji esybė užmiršta savo ankstesnius darbus, tačiau Supersiela, pažįstantį ir praeitį, ir dabartį, ir ateitį, yra visų jos veiksmų liudininkė. Todėl visai gyvosios esybės veiklai vadovauja Supersiela. Gyvoji esybė gauna tai, ko nusipelno. Ją nešioja materialus kūnas, kuris yra sukurtas iš materialios energijos, vadovaujant Supersielai. Kai tik gyvoji esybė patenka į kurį nors tam tikro tipo kūną, jai tenka veikti tomis sąlygomis, kurias sukuria tas kūnas. Žmogus, vairuojantis greitą automobilį, važiuoja greičiau už tą, kuris vairuoja mažesnio galingumo mašiną, nors patys vairuotojai – gyvosios esybės – gali būti vienodi. Taip ir Aukščiausiajai Sielai liepus, materiali gamta sukuria kiekvienai gyvajai esybei kūną, kad ši galėtų veikti, kaip norėjo praeityje. Gyvoji esybė nėra nepriklausoma. Nereikia manyti, jog esi nepriklausomas nuo Aukščiausiojo Dievo Asmens. Mes visada Viešpaties valdžioje, todėl mūsų pareiga – atsiduoti Viešpačiui. Kitas posmas tai ir ragina padaryti.