LT/BG 1.12
Tekstas 12
- तस्य सञ्जनयन्हर्षं कुरुवृद्धः पितामहः ।
- सिंहनादं विनद्योच्चैः शङ्खं दध्मौ प्रतापवान् ॥१२॥
- tasya sañjanayan harṣaṁ
- kuru-vṛddhaḥ pitāmahaḥ
- siṁha-nādaṁ vinadyoccaiḥ
- śaṅkhaṁ dadhmau pratāpavān
Pažodinis vertimas
tasya — jo; sañjanayan — augantis; harṣam — džiugesys; kuru-vṛddhaḥ — seniausias iš Kuru dinastijos (Bhīsma); pitāmahaḥ — senolis; siṁha-nādam — garsą, primenantį liūto riaumojimą; vinadya — skleisdamas; uccaiḥ — labai garsiai; śaṅkham — kriauklę; dadhmau — papūtė; pratāpa-vān — narsusis.
Vertimas
Tada narsusis Kuru dinastijos senolis Bhīṣma griausmingai papūtė savo kriauklę, kuri suriaumojo it liūtas ir labai nudžiugino Duryodhaną.
Komentaras
Kuru dinastijos protėvis suvokė vidinį savo vaikaičio Duryodhanos nusiteikimą ir iš gilios užuojautos, norėdamas jį padrąsinti, labai garsiai sutrimitavo savo kriaukle, tarsi patvirtindamas, jog neveltui yra lyginamas su liūtu. Netiesiogiai, pasinaudodamas kriauklės garso simbolika, jis duoda ženklą savo prislėgtam vaikaičiui Duryodhanai, kad šis neturi jokių šansų nugalėti, nes Aukščiausiasis Viešpats Kṛṣṇa yra priešininko pusėje. Tačiau nepaisant visko, jo, kaip kario, pareiga reikalauja grumtis, negailėti jėgų.