LT/BG 13.24
Tekstas 24
- य एवं वेत्ति पुरुषं प्रकृतिं च गुणैः सह ।
- सर्वथा वर्तमानोऽपि न स भूयोऽभिजायते ॥२४॥
- ya evaṁ vetti puruṣaṁ
- prakṛtiṁ ca guṇaiḥ saha
- sarvathā vartamāno ’pi
- na sa bhūyo ’bhijāyate
Pažodinis vertimas
yaḥ — tas, kuris; evam — taip; vetti — supranta; puruṣam — gyvąją esybę; prakṛtim — materialią gamtą; ca — ir; guṇaiḥ — materialios gamtos guṇomis; saha — su; sarvathā — bet kokią padėtį; vartamānaḥ — užimtų; api — nepaisant to; na — niekada; saḥ — jis; bhūyaḥ — vėl; abhijāyate — gimsta.
Vertimas
Kas supranta šią filosofiją apie materialią gamtą, gyvąją esybę ir gamtos guṇų tarpusavio sąveiką, tas tikrai išsivaduos. Jis niekada daugiau čia nebegims, kad ir kokia būtų jo dabartinė padėtis.
Komentaras
Aiškus materialios gamtos, Supersielos, individualios sielos bei jų savitarpio ryšio supratimas daro žmogų vertą išsivaduoti ir įžengti į dvasinę atmosferą, iš kur jam nebereikės grįžti į šią materialią gamtą. Tokį rezultatą teikia žinojimas, kurio tikslas – aiškiai suprasti, jog gyvoji esybė į materialią būtį puolė atsitiktinai. Bendraudamas su autoritetais, šventaisiais ir dvasiniu mokytoju, žmogus pats turi suprasti savo padėtį ir, suvokdamas „Bhagavad-gītą“ taip, kaip ją perteikė Dievo Asmuo, atgauti dvasinę sąmonę – Kṛṣṇos sąmonę. Tada jis tikrai nebegrįš į materialią būtį, o persikels į dvasinį pasaulį, kur gyvens palaimingą, kupiną žinojimo ir amžiną gyvenimą.