LT/BG 3.16
Tekstas 16
- एवं प्रवर्तितं चक्रं नानुवर्तयतीह यः ।
- अघायुरिन्द्रियारामो मोघं पार्थ स जीवति ॥१६॥
- evaṁ pravartitaṁ cakraṁ
- nānuvartayatīha yaḥ
- aghāyur indriyārāmo
- moghaṁ pārtha sa jīvati
Pažodinis vertimas
evam — tuo būdu; pravartitam — Vedų įteisintu; cakram — ciklu; na — ne; anuvartayati — vadovaujasi; iha — šiame gyvenime; yaḥ — tas; agha-āyuḥ — kurio gyvenimas kupinas nuodėmių; indriya-ārāmaḥ — kuris mėgaujasi jusliniais malonumais; mogham — veltui; pārtha — o Pṛthos sūnau (Arjuna); saḥ — jis; jīvati — gyvena.
Vertimas
Mano brangus Arjuna, kas gimė žmogumi ir neatlieka Vedų nustatyto aukų atnašavimo ciklo, tas iš tiesų gyvena nuodėmingai. Vien tik jusles tenkinantis, gyvena veltui.
Komentaras
Šiuo posmu Viešpats pasmerkia mamonistų filosofiją: sunkiai dirbk ir tenkink jusles. Tiems, kurie nori mėgautis materialiu pasauliu, absoliučiai būtina atlikti aukščiau minėtąjį yajñų ciklą. Nesilaikantis šių regulų žmogus smarkiai rizikuoja, nes vis labiau apsunkina savo padėtį. Gamtos dėsniai lemia, kad žmogaus gyvybės forma pirmiausia skirta savęs pažinimui – tam tinka vienas iš trijų kelių: karma-yoga, jñāna-yoga arba bhakti-yoga. Transcendentalistai, pakilę virš dorybės bei ydų, neprivalo griežtai atlikti nurodytas yajñas, bet tenkinantiems jusles reikia apsivalyti atliekant aukščiau minėtą yajñų ciklą. Veikla yra įvairių rūšių. Kṛṣṇos nesuvokusio žmogaus mintys neišvengiamai sukasi apie juslinius malonumus – todėl jis turi atlikti dorus darbus. Yajños sistema sumanyta taip, kad tokie žmonės galėtų numaldyti savo troškimus, išvengdami atoveikio už darbą, atliekamą dėl jutiminio pasitenkinimo. Pasaulio gerovė priklauso ne nuo mūsų pastangų, bet nuo pirmapradės tvarkos, kurią nustatė Aukščiausiasis Viešpats ir kurią betarpiškai įgyvendina pusdieviai. Todėl yajños yra tiesiogiai skirtos konkretiems Vedose minimiems pusdieviams. Tai netiesioginė Kṛṣṇos sąmonės praktika, nes žmogus, išmokęs atnašauti yajñas, būtinai įsisąmonins Kṛṣṇą. O jeigu yajñų atlikimas neišugdo Kṛṣṇos sąmonės, tai šie veiksmai laikytini paprastu dorovės kodekso laikymusi. Todėl nedera stabdyti tobulėjimo ir apsiriboti vien dorovės kodeksu – reikia peržengti jo ribas ir pasiekti Kṛṣṇos sąmonę.