LT/BG 3.20
Tekstas 20
- कर्मणैव हि संसिद्धिमास्थिता जनकादयः ।
- लोकसंग्रहमेवापि सम्पश्यन्कर्तुमर्हसि ॥२०॥
- karmaṇaiva hi saṁsiddhim
- āsthitā janakādayaḥ
- loka-saṅgraham evāpi
- sampaśyan kartum arhasi
Pažodinis vertimas
karmaṇā — darbu; eva — net; hi — tikrai; saṁsiddhim — tobulumą; āsthitāḥ — yra pasiekę; janaka-ādayah — Janaka bei kiti valdovai; loka-saṅgraham — apie visus žmones; eva api — irgi; sampaśyan — galvodamas; kartum — veikti; arhasi — tu privalai.
Vertimas
Tokie valdovai, kaip Janaka, tapo tobuli vien atlikdami nurodytas pareigas. Todėl privalai dirbti savo darbą bent jau tam, kad mokytum paprastus žmones.
Komentaras
Tokie valdovai, kaip Janaka – tai save suvokusios sielos, vadinasi, jos neįpareigotos atlikti Vedose nurodytas pareigas. Vis dėlto jie atlikdavo nurodytus veiksmus, kad rodytų pavyzdį paprastiems žmonėms. Janaka buvo Sītos tėvas ir Viešpaties Śrī Rāmos uošvis. Jo, kaip didžio Viešpaties bhakto, padėtis – transcendentinė, tačiau būdamas Mithilos (Biharo provincijos Indijoje sritis) valdovas, jis privalėjo mokyti valdinius atlikti nurodytas pareigas. Viešpačiui Kṛṣṇai ir Jo amžinam draugui Arjunai nebuvo jokio reikalo dalyvauti Kurukṣetros mūšyje, bet jie stojo į kovą norėdami parodyti paprastiems žmonėms, kad prievarta neišvengiama, kai įtikinėjimai nepadeda. Prieš Kurukṣetros mūšį buvo dedamos visokeriopos pastangos išvengti karo – to siekė net Aukščiausiasis Dievo Asmuo – tačiau priešinga pusė buvo ryžtingai nusiteikusi kautis. Už teisingą reikalą būtina kovoti. Nors žmogui Krṣṇos sąmonėje ir nerūpi jokie žemiški dalykai, tačiau jis vis dėlto dirba, savo pavyzdžiu rodydamas visuomenei, kaip dera gyventi ir elgtis. Patyrę Kṛṣṇos sąmonės srityje žmonės sugeba elgtis taip, kad jais pasektų aplinkiniai; apie tai kalba kitas posmas.