LT/BG 3.9
Tekstas 9
- यज्ञार्थात्कर्मणोऽन्यत्र लोकोऽयं कर्मबन्धनः ।
- तदर्थं कर्म कौन्तेय मुक्तसङ्गः समाचर ॥९॥
- yajñārthāt karmaṇo ’nyatra
- loko ’yaṁ karma-bandhanaḥ
- tad-arthaṁ karma kaunteya
- mukta-saṅgaḥ samācara
Pažodinis vertimas
yajña-arthāt — atliktas tiktai vardan Yajños, tyViṣṇu; karmaṇaḥ — nei darbas; anyatra — kitoks; lokaḥ — pasaulyje; ayam — šiame; karma-bandhanaḥ — veiklos pančiai; tat — Jo; artham — vardan; karma — darbą; kaunteya — o Kuntī sūnau; mukta-saṅgaḥ — išsivadavęs nuo prisirišimų; samācara — daryk tobulai.
Vertimas
Veikla turi būti atliekama kaip auka Viṣṇu, kitaip ji bus vergystės materialiame pasaulyje priežastis. Todėl, o Kuntī sūnau, atlik savo nurodytas pareigas siekdamas Jį patenkinti ir visada būsi laisvas.
Komentaras
Norėdami išlaikyti kūną, visi turime dirbti; nurodytos pareigos, atitinkančios tam tikrą socialinę padėtį ir savybes, sumanytos taip, kad būtų pasiektas šis tikslas. Yajña reiškia „Viešpatį Viṣṇu“ arba „aukojimo apeigas“. Visos aukojimo apeigos yra skirtos patenkinti Viešpatį Viṣṇu. Vedos sako: yajño vai viṣṇuḥ. Kitaip sakant, į tikslą veda ir nurodytų yajñų atlikimas, ir tiesioginė tarnystė Viešpačiui Viṣṇu. Todėl ir Kṛṣṇos sąmonė yra yajña, kurią rekomenduoja šis posmas. Varṇāśramos institucijos tikslas irgi – patenkinti Viešpatį Viṣṇu. Varṇāśramācāravatā puruṣena paraḥ pumān/ viṣṇur ārādhyate („Viṣṇu Purāṇa“ 3.8.8).
Todėl kiekvienas turi dirbti siekdamas patenkinti Viṣnu. Kitokia veikla materialiame pasaulyje bus vergystės priežastis, nes ir geri, ir blogi darbai sukelia atoveikį, o atoveikis – nesvarbu, koks jis būtų – supančioja veikėją. Todėl siekiant patenkinti Kṛṣṇą (arba Viṣṇu), turime veikti įsisąmoninę Kṛṣṇą. Kai šitaip veikiame, esame išsivadavę. Veikti įsisąmoninus Kṛṣṇą – didis menas; kad jo išmoktume, iš pradžių reikia prityrusio vadovo. Turime uoliai darbuotis vadovaujami prityrusio Viešpaties Kṛṣṇos bhakto arba paklusti tiesioginiams Viešpaties Kṛṣṇos nurodymams (tokią galimybę gavo Arjuna). Reikia viską daryti ne dėl juslinio pasitenkinimo, bet siekiant patenkinti Kṛṣṇą. Tai ne tik išgelbės nuo veiklos atoveikio, bet ir tolydžio pakylės iki transcendentinės meilės tarnystės Viešpačiui, o ji – vienintelis kelias į Dievo karalystę.