LT/BG 4.4
Tekstas 4
- अर्जुन उवाच
- अपरं भवतो जन्म परं जन्म विवस्वतः ।
- कथमेतद्विजानीयां त्वमादौ प्रोक्तवानिति ॥४॥
- arjuna uvāca
- aparaṁ bhavato janma
- paraṁ janma vivasvataḥ
- katham etad vijānīyāṁ
- tvam ādau proktavān iti
Pažodinis vertimas
arjuna uvāca — Arjuna tarė; aparam — jaunesnis; bhavataḥ — Tavo; janma — gimimas; param — vyresnis; janma — gimimas; vivasvataḥ — Saulės dievo; katham — kaip; etat — tai; vijānīyām — aš turiu suprasti; tvam — Tu; ādau — pradžioje; proktavān — mokei; iti — taip.
Vertimas
Arjuna tarė: Saulės dievas Vivasvānas gimė anksčiau už Tave. Kaip suprasti, jog Tu kitados jam išdėstei šį mokslą?
Komentaras
Arjuna – pripažintas Viešpaties bhaktas, tad kaip jis galėjo nepatikėti Kṛṣṇos žodžiais? Iš tiesų Arjuna klausinėja ne dėl savęs, bet dėl netikinčių Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, kuriems mintis, kad Kṛṣṇa yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, nepriimtina. Vien tiktai jų labui Arjuna užduoda šį klausimą, tarytum pats ničnieko nežinotų apie Dievo Asmenį, Kṛṣṇą. Dešimtas skyrius parodys, kad Arjuna puikiai žinojo, jog Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo, visa ko pirmasis šaltinis ir aukščiausia transcendencijos viršūnė. Bet teisybė ir tai, kad Kṛṣṇa apsireiškė žemėje Devakī sūnumi. Paprastam žmogui sunku suvokti, kaip Kṛṣṇa, gimęs Devakī sūnumi, išliko tuo pačiu Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu – amžina pirmine asmenybe. Norėdamas nušviesti šiuos dalykus, Arjuna ir klausia Kṛṣṇos, kad jam atsakydamas Viešpats tartų Savo autoritetingą žodį. Visas pasaulis nuo neatmenamų laikų iki šių dienų pripažįsta Kṛṣṇą aukščiausiuoju autoritetu, ir tiktai demonai Jį neigia. Kad ir kaip būtų, Kṛṣṇa yra visų pripažintas autoritetas, todėl Arjuna pateikia Jam šį klausimą, kad Jis apibūdintų Save Pats ir neleistų to daryti demonams, kurie tik jiems ir jų pasekėjams suprantamu būdu iškraipo tiesą apie Jį. Būtina, kad kiekvienas savo labui išmanytų Kṛṣṇos mokslą. Todėl tai, kad Kṛṣṇa kalba apie Save, naudinga visam pasauliui. Demonams tokie Kṛṣṇos aiškinimai gali atrodyti keisti, nes jie visada studijuoja Kṛṣṇą vadovaudamiesi savo pažiūromis, tačiau bhaktai širdingai sveikina Paties Kṛṣṇos skelbiamus žodžius. Bhaktai visada gerbs autoritetingus Kṛṣṇos žodžius, nes jie trokšta sužinoti apie Jį kaskart vis daugiau. Ateistai, laikantys Kṛṣṇą paprastu žmogumi, Kṛṣṇai kalbant apie Save gali suvokti, kad Jis – antžmogis, kad Jis – sac-cid-ānanda-vigraha – amžinos palaimos ir žinojimo įsikūnijimas, kad Jis transcendentinis, nepavaldus materialios gamtos guṇų įtakai, anapus laiko ir erdvės. Toks Kṛṣṇos bhaktas, kaip Arjuna, be abejonės, puikiai žino, kad Kṛṣṇos padėtis transcendentinė. Tai, kad Arjuna pateikia šį klausimą Viešpačiui, reikia suvokti kaip bhakto siekimą išsklaidyti ateistų teiginius, vaizduojančius Kṛṣṇą paprastu, pavaldžiu materialios gamtos guṇoms žmogumi.