LT/BG 5.13
Tekstas 13
- सर्वकर्माणि मनसा संन्यस्यास्ते सुखं वशी ।
- नवद्वारे पुरे देही नैव कुर्वन्न कारयन् ॥१३॥
- sarva-karmāṇi manasā
- sannyasyāste sukhaṁ vaśī
- nava-dvāre pure dehī
- naiva kurvan na kārayan
Pažodinis vertimas
sarva — visų; karmāṇi — veiksmų; manasā — protu; sannyasya — atsisakydamas; āste — išlieka; sukham — laimėje; vaśī — kas susitvardęs; nava-dvāre — devynerių vartų; pure — mieste; dehī — įkūnyta siela; na — niekad; eva — tikrai; kurvan — veikia ką nors; na — ne; kārayan — verčia veikti.
Vertimas
Kai įkūnyta gyvoji būtybė suvaldo savąją prigimtį ir mintimis atsižada veiklos, ji laiminga gyvena devynerių vartų mieste [materialiame kūne] ir nei pati veikia, nei priverčia veikti kitus.
Komentaras
Įkūnyta siela gyvena devynerių vartų mieste. Kūno – arba vaizdžiai tariant, miesto – veiklą reguliuoja jį įtakojančios tam tikros gamtos guṇos. Nors siela ir priklauso nuo tų sąlygų, kurias jai primeta kūnas, panorėjusi ji gali pakilti virš jų. Ji tapatina save su materialiu kūnu ir kenčia vien tik todėl, kad pamiršo savo aukštesniąją prigimtį. Kṛṣṇos sąmonės dėka ji vėl gali užimti savo tikrąją padėtį, ir taip ištrūkti iš kūno kalėjimo. Todėl žmogus, kuris įsijungia į Kṛṣṇos sąmonę, atsiduria nuošaly kūno veiklos. Susivaldęs, su pakitusia pasaulėžiūra, jis laimingas gyvena devynerių vartų mieste. Štai kaip aprašomi devyneri vartai:
- nava-dvāre pure dehī
- haṁso lelayate bahiḥ
- vaśī sarvasya lokasya
- sthāvarasya carasya ca
„Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuris gyvena gyvosios esybės kūne, yra visų visatos gyvųjų esybių valdovas. Kūnas turi devynerius vartus [dvi akis, dvi šnerves, dvi ausis, burną, išeinamąją angą bei lytinius organus]. Sąlygoto būvio gyvoji esybė laiko save kūnu, tačiau supratusi savo tapatumą su vidujai glūdinčiu Viešpačiu ji dar šiame kūne tampa tokia pat laisva, kaip ir Viešpats.“ („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 3.18)
Taigi Krsną įsisąmoninusiam žmogui nedaro įtakos nei išorinės, nei vidinės materialaus kūno funkcijos.