LT/BG 6.39
Tekstas 39
- एतन्मे संशयं कृष्ण छेत्तुमर्हस्यशेषतः ।
- त्वदन्यः संशयस्यास्य छेत्ता न ह्युपपद्यते ॥३९॥
- etan me saṁśayaṁ kṛṣṇa
- chettum arhasy aśeṣataḥ
- tvad-anyaḥ saṁśayasyāsya
- chettā na hy upapadyate
Pažodinis vertimas
etat — tai yra; me — mano; saṁśayam — dvejonė; kṛṣṇa — o Kṛṣṇa; chettum — išsklaidyti; arhasi — Tu esi prašomas; aśeṣataḥ — visiškai; tvat — be Tavęs; anyaḥ — kitas; saṁśayasya — dvejonės; asya — šios; chettā — panaikintojas; na — niekada; hi — tikrai; upapadyate — gali būti surastas.
Vertimas
Štai mano dvejonė, o Kṛṣṇa, prašau Tavęs ją visiškai išsklaidyti. Nes niekas, išskyrus Tave, negali to padaryti.
Komentaras
Kṛṣṇa puikiai žino praeitį, dabartį ir ateitį. „Bhagavad- gītos“ pradžioje Viešpats sakė, kad gyvosios esybės kaip individualybės egzistavo praeityje, egzistuoja dabar ir išlaikys savo individualybę ateityje, netgi išsivadavusios iš materijos pinklių. Taigi Jis jau išaiškino klausimą dėl individualios gyvosios esybės ateities. Dabar Arjuna nori sužinoti nevykėlio transcendentalisto likimą. Niekas neprilygsta Kṛṣṇai, juo labiau Jo nepranoksta, ir, be abejonių, vadinamieji „didieji“ išminčiai bei filosofai, priklausantys nuo materialios gamtos malonės, negali lygintis su Juo. Todėl Kṛṣṇos nuomonė – tai galutinis ir išsamus atsakymas, išsklaidantis visas abejones, nes Jis puikiai žino praeitį, dabartį bei ateitį, o Jo nepažįsta niekas. Tik Kṛṣṇa ir Jį įsisąmoninę bhaktai težino, kur glūdi tiesa.