LT/Prabhupada 0009 - Vagis, kuris tapo atsidavusiuoju
Lecture on SB 1.2.12 -- Los Angeles, August 15, 1972
Bhagavd-gitoje Krišna sako: (BG 7.25) nāhaṁ prakāśaḥ sarvasya yoga-māyā-samāvṛtaḥ „Aš neapsireiškiu visiems. Yogamaya, yogamaya slepia mane“ Taigi, kaip tu gali pamatyti Dievą? Bet šios niekšybės vyksta, „ Ar gali man parodyti Dievą? Ar matei Dievą? “ Dievas tapo, kaip žaisliukas. „ Štai Dievas. Jis yra Dievo įsikūnijimas“ (BG 7.15) Na māṁ duṣkṛtino mūḍhāḥ prapadyante narādhamāḥ Jie yra nuodėmingi, nenaudėliai, kvailiai, žemiausi žmonės. Jie šitaip klausia: „ Ar gali man parodyti Dievą?“ Kokią kvalifikaciją Jūs įgijote, kad galėtumėte pamatyti Dievą? Tai yra kvalifikacija. Kokia jis yra? Tac chraddadhānā munayaḥ. Žmogus, visų pirma, turėtų būti tikintis. Tikintis. Śraddadhānāḥ. Jis turėtų trokšti, iš tikrųjų, pamatyti Dievą. Tai ne polinkis, paviršutiniškas dalykas „ Gali man parodyti Dievą?“ Magija. Lyg Dievas yra magija. Ne. Jis turi būti rimtas. „Taip, jeigu Dievas yra.. Mes matėme, mums buvo pranešta apie Dievą. Todėl aš turiu pamatyti.“
Yra viena susijusi istorija. Istorija labai pamokanti, pamėginkite įsiklausyti. Vienas profesionalus skaitovas deklamavo apie Bhagavatą, jis pasakojo, kad Krišna būdamas gražiausiai padabintas įvairiausiais papuošalais, buvo nusiųstas į mišką prižiūrėti karvių. Tame susitikeme dalyvavo vagis. Tuomet jis pagalvojo „ Kodėl gi nenuvykus į Vrindavaną ir neapiplėšus šio berniuko, Jis su tiek daug vertingų brangenybių miške. Aš galiu nukeliauti į mišką, pagauti vaiką ir pasiimti visas brangenybes“. Toks buvo jo ketinimas. Taigi, jis buvo rimtai nusitekęs „ Aš privalau surasti šį berniuką. Tuomet aš tapsiu milijonieriumi per vieną naktį. Tiek daug brangenybių“. Taigi jis ten nukeliavo, bet jo sąlygą buvo „ Aš turiu pamatyti Krišną, aš turiu pamatyti Krišną“. Tas troškimas, tas užsidegimas padarė taip, jog jis Vrindavane pamatė Krišną. Jis pamatė Krišną taip pat, kaip pasakojo Bhagavatos skaitovas. Tada jis pasakė, „ Oh, Oh, tu toks nuostabus berniukas, Krišna“. Taigi jis pradėjo girti. Jis galvojo taip „ Begirdamas, aš pasiimsiu visas brangenybes“. Taigi, kai jis pasakė savo tikruosius ketinimus, „ Taigi galbūt galiu paiimti kai kuriuos iš jūsų papuošalų? Jūs toks turtingas." „ Ne, ne, ne. Jūs.. Mano mama supyks. Aš negaliu...“. Krišna yra vaikas. Taigi jis vis labiau ir labiau siekė Krišnos. Ir tada... Dėl Krišnos bendravimo, jis tapo tyras. Tada Krišna galiausiai pasakė „ Viskas gerai, tu gali paiimti“. Tuomet jis staiga tapo atsidavęs. Dėl Krišnos bendrijos.
Taigi vienu ar kitu būdu, mes turetumėme susidurti su Krišna. Vienu ar kitu būdu. Tuomet tapsime apsivalę.