LT/Prabhupada 0390 - Jaya Radha-Madhava komentaras
Purport to Jaya Radha-Madhava -- New York, July 20, 1971
Taigi tai - originali Kṛṣṇos prigimtis, originali Kṛṣṇos prigimtis. Jis yra Rādhā-Mādhava. Jis - Śrīmatī Rādhārāṇī mylimasis. Ir kuñja-vihārī, Jis visada mėgaujasi gopių draugyste tarp Vrindavano miško krūmų. Rādhā-mādhava kuñja-vihārī. Taigi Jis nėra tik Rādhārāṇės mylimasis, tačiau braja-jana-vallabha. Visi Vrindavano gyventojai myli Kṛṣṇą. Jie daugiau nieko kito nežino. Jie nežino, ar Kṛṣṇa yra Dievas, ar ne, taip pat jų nepersekioja mintis, jog „aš turėčiau mylėti Kṛṣṇą, jeigu Jis yra Dievas. „Jis gali būti Dievas arba kad ir kas Jis bebūtų, nesvarbu, mes mylime Kṛṣṇą.“ Tai viskas. Tai vadinama tyra meile. „Jeigu Kṛṣṇa yra Dievas, tuomet aš turėčiau Jį mylėti“ - tai yra sąlygota meilė. Tai ne tyra meilė. Kṛṣṇa gali būti Dievas, kad ir kas Jis bebūtų, tačiau dėl Jo nuostabių veiksmų Vrajavāsiai galvoja: „Ak, Kṛṣṇa yra nuostabus vaikas, galbūt koks pusdievis. Galbūt Jis yra pusdievis.“ Kadangi žmonės įsivaizduoja, jog pusdieviai yra visagaliai. Šiame materialiame pasaulyje jie yra galingi. Tačiau jie nežino, jog Kṛṣṇa yra aukščiau jų. Īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ sac-cid-ānanda-vigrahaḥ (Bs. 5.1). Aukščiausiasis pusdievis, Brahmā, nurodo savo nuomonę: „Aukščiausiasis valdytojas yra Kṛṣṇa.“
Taigi kaip Vrindavano gyventojai, jie myli Kṛṣṇą be jokių salygų, taip pat ir Kṛṣṇa duos myli. Vraja-jana-vallabha giri-vara-dhārī. Kai Vrindavano gyventojai atsidūrė pavojuje, nes jie nutraukė Indra-yajña, Indra labai supyko ir atsiuntė didelį, galingą debesį, iš kurio pasipylė stiprus lietus ant Vrindavano, kuris tęsėsi septynias dienas, ir kai gyventojai visiškai sutriko, Kṛṣṇa, nors buvo tik septynerių metų berniukas, išgelbėjo juos pakeldamas Govardano Kalną. Taigi Jis pamokė pusdievį Indradevą, jog „tam, kad sustabdyčiau tavo trikdymą, Man užtenka mažojo pirštelio. Tai tiek.“ Taigi Indra atsiklaupė prieš Kṛṣṇą. Apie tai jūs galite paskaityti Kṛṣṇos knygoje. „Gopī-jana-vallabha“, Jo vienintelis rūpestis yra apginti gopī-jana. Taigi mūsų Kṛṣṇos sąmonės judėjimas yra apie tai, kai tapti gopī-jana. Tuomet Kṛṣṇa išgelbės mus nuo bet kokio pavojaus, netgi pakeldamas kalvą arba kalną. Kṛṣṇa yra toks maloningas ir galingas. Kai Kṛṣṇa pakėlė kalvą, Jis nepraktikavo kokios nors jogos sistemos. Tai yra Dievas. Nors Jis buvo vaikas, Jis žaidė kaip vaikas, Jis atliko sprendimus kaip vaikas, tačiau kai atsirado poreikis, Jis apsireiškė kaip Dievas. Tai yra Kṛṣṇa. Tai yra Kṛṣṇa. Jam nereikėjo praktikuoti kažkokios jogos sistemos, kad taptų Dievu. Ne. Jis nėra toks Dievo tipas, nėra išgalvotas, sukurtas Dievas. Jis yra Dievas.
Taigi „gopī-jana-vallabha giri-vara-dhārī.“ Kaip vaikas, mylimas Yaśodos sūnus, „Yaśodā-nandana“... Kṛṣṇai patinka būti atsidavusiojo vaiku. Jis nori būti nubaustas Savo atsidavusio tėvo ir motinos. Kadangi kiekvienas Jį garbina, niekas Jo nebaudžia, todėl Jis patiria malonumą, kai atsidavusysis Jį baudžia. Tai - Kṛṣṇos tarnystė. Jeigu Kṛṣṇa patiria malonumą, kai yra baudžiamas, atsidavusysis prisiima atsakomybę: „Gerai, aš turėčiau tapti Tavo tėvu ir Tave nubausti.“ Kai Kṛṣṇa nori kovoti, vienas iš Jo atsidavusiųjų tampa Hiraṇyakaśipu ir kaunasi su Juo. Taigi visos Kṛṣṇos veiklos yra su Jam atsidavusiais. Tačiau tam, kad taptumėte Kṛṣṇos bendražygiu, kad išvystytumėte Kṛṣṇos sąmonę... „Yaśodā-nandana vraja-jana-rañjana.“ Vienintelis jo reikalas yra patenkinti... Kadangi braja-janos reikalas yra patenkinti Kṛṣṇą, taip pat ir Kṛṣṇos rūpestis yra patenkinti braja-janą. Tai - meilės mainai. „Yamunā-tīra-vana-cārī.“ Kṛṣṇa, Aukščiausiasis Dievo asmuo, klajoja ant Yamunos krantų tam, kad pamalonintų gopes, piemenis, paukščius, gyvulius, veršiukus. Jie nėra paprasti paukščiai, gyvuliai, veršiukai ar žmonės. Jie - savirealizacijos viršūnėje. „Kṛta-puṇya-puñjāḥ.“ (SB 10.12.11) Po daugybės, daugybės gyvenimų jie įgijo šią padėtį - žaisti su Taigi mūsų Kṛṣṇos sąmonės judėjimas yra toks puikus, jog kiekvienas gali nueiti į Kṛṣṇaloką, ir tapti Jo bendražygiu, draugu ir dar daugybe kuo - tarnu, tėvu, motina. Kṛṣṇa sutinka su bet kuriuo iš šių pasiūlymų. Šie dalykai yra puikiai aprašyti „Viešpaties Čaitanjos mokymuose.“ Taigi Kṛṣṇa nenutolsta nuo Vrindavano nė per žingsnį. Originalusis Kṛṣṇa yra Vrindavane. Tai apibūdinama Brahma-saṁhitoje:
- cintāmaṇi-prakara-sadmasu kalpa-vṛkṣa-
- lakṣāvṛteṣu surabhīr abhipālayantam
- lakṣmī-sahasra-śata-sambrahma-sevyamānaṁ
- govindam ādi-puruṣaṁ (tam ahaṁ bhajāmi)
- (Bs. 5.29)
Brahmā pripažįsta Aukščiausiąją Govindos, Kṛṣṇos, asmenybę Vrindavane. Veṇuṁ kvaṇantam: „Jis įsitraukęs į grojimą fleita.“
- (veṇuṁ kvaṇantam) aravinda-dalāyatākṣaṁ
- barhāvataṁsam asitāmbuda-sundarāṅgam
- kandarpa-koṭi-kamanīya-viśeṣa-śobhaṁ
- govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi
- (Bs. 5.30)
Taigi pasinaudokite šių knygų, žinių ir šio prasado privalumais, kartokite šventus Dievo vardus, būkite laimingi ir keliaukite pas Kṛṣṇą. Toks puikus dalykas. Gerai.