LT/BG 16.22

Revision as of 06:30, 28 June 2018 by Vanibot (talk | contribs) (Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 22

एतैर्विमुक्तः कौन्तेय तमोद्वारैस्त्रिभिर्नरः ।
आचरत्यात्मनः श्रेयस्ततो याति परां गतिम् ॥२२॥
etair vimuktaḥ kaunteya
tamo-dvārais tribhir naraḥ
ācaraty ātmanaḥ śreyas
tato yāti parāṁ gatim

Pažodinis vertimas

etaiḥ — iš šių; vimuktaḥ — ištrūkęs; kaunteya — o Kuntī sūnau; tamaḥ-dvāraiḥ — iš neišmanymo vartų; tribhiḥ — trijų rūšių; naraḥ — žmogus; ācarati — veikia; ātmanaḥ — savojo „aš“; śreyaḥ — labui; tataḥ — po to; yāti — jis eina; parām — į aukščiausią; gatim — tikslą.

Vertimas

o Kuntī sūnau, iš tų trijų pragaro vartų ištrūkęs žmogus atlieka veiksmus, kurie skatina dvasinę savivoką. Taip jis palengva pasiekia aukščiausią tikslą.

Komentaras

Reikia labai saugotis šių trijų žmogaus gyvenimo priešų – geismo, pykčio ir godumo. Juo mažiau žmogų valdo geismas, pyktis ir godumas, juo tyresnė tampa jo būtis. Apsivalęs jis jau gali laikytis Vedų raštuose nurodytų taisyklių. Laikydamasis žmogaus gyvenimą reguliuojančių principų, jis palengva pasiekia dvasinio pažinimo lygį. Kam nusišypsos laimė taikant tą praktiką pakilti iki Kṛṣṇos sąmonės, tam sėkmė garantuota. Vedų raštai aprašo veiklos būdus ir metodus, padedančius pasiekti apsivalymo būvį. O apsivalymo metodo esmė – atsikratyti pykčio, geismo ir godumo. Gilinantis į šį metodą, pakylama į aukščiausią dvasinės savivokos pakopą. O dvasinę savivoką apvainikuoja pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui. Ji garantuoja sąlygotai sielai išsivadavimą. Pagal Vedų sistemą, visuomenė dalijama į keturis luomus ir keturias dvasinio gyvenimo pakopas. Skirtingoms kastoms, ar visuomenės skyriams, nurodomos skirtingos taisyklės, ir jei žmogus jų laikosi, pakyla į aukščiausią dvasinio pažinimo pakopą. Tada, be abejonės, jis gauna išvadavimą.