LT/BG 16.7

Revision as of 17:59, 26 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 7

pravṛttiṁ ca nivṛttiṁ ca
janā na vidur āsurāḥ
na śaucaṁ nāpi cācāro
na satyaṁ teṣu vidyate

Pažodinis vertimas

pravṛttim — kaip elgtis tinkamai; ca — taip pat; nivṛttim — kaip nesielgti netinkamai; ca — ir; janāḥ — žmonės; na — niekada; viduḥ — žino; āsurāḥ — demoniški; na — niekada; śaucam — švara; na — nei; api — taip pat; ca — ir; ācāraḥ — elgesys; na — niekada; satyam — tiesa; teṣu — juose; vidyate — yra.

Vertimas

Demonai nežino, kas dera daryti ir kas nedera. Jiems nebūdingi nei švara, nei tinkamas elgesys, nei teisingumas.

Komentaras

Kiekviena civilizuota žmonių visuomenė turi tam tikrus šventraščių taisyklių sąvadus, kuriais buvo vadovaujamasi nuo amžių. Ypač tai būdinga āryams – žmonėms, kurie laikosi Vedų priesakų ir garsėja kaip pažangiausios civilizacijos atstovai. Tuos, kurie nesilaiko šventraščių nurodymų, āryai laiko demonais. Todėl šis posmas sako, kad demonai nežino šventraščių taisyklių ir neturi nė mažiausio noro jų laikytis. Dauguma demonų nežino śastrų taisyklių, o jei kuris ir žino, tai jų nepaiso. Tokie žmonės neturi tikėjimo ir nenori elgtis taip, kaip nurodo Vedos. Demonai nepasižymi nei išorės, nei vidaus švara. Kūno švara reikia nuolatos rūpintis: maudytis, valyti dantis, skustis, keisti drabužius etc. O kalbant apie vidaus švarą, tai visados reikia atsiminti šventuosius Dievo vardus ir kartoti: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Demonai nemėgsta visų šių išorės bei vidaus švaros taisyklių ir jų nesilaiko.

O kas dėl elgesio, tai yra daug jį reguliuojančių taisyklių. Jos pateikiamos, pavyzdžiui, „Manu-saṁhitoje“ – žmonijos įstatymų kodekse. „Manu- saṁhitos“ indai laikosi iki šiol. Iš šios knygos paimtas paveldėjimo įstatymas ir kitos teisinės normos. „Manu-saṁhitoje“ aiškiai pasakyta, kad moteriai negalima duoti laisvės. Tai nereiškia, kad su ja reikia elgtis kaip su verge – tiesiog moteris yra lyg vaikas. Vaikams nesuteikiama visa laisvė, tačiau tai nereiškia, kad jie vergai. Šiais laikais demonai šių paliepimų nepaiso. Jie mano, kad moterys turi būti tokios pat laisvos, kaip ir vyrai. Tačiau toks požiūris nė kiek nepagerino pasaulio socialinės padėties. Iš tikrųjų, moterį reikia globoti visuose gyvenimo etapuose. Vaikystėje ja turi rūpintis tėvas, jaunystėje – vyras, o senatvėje – suaugę sūnūs. Tokios, pasak „Manu-saṁhitos“, teisingos visuomeninio elgesio normos. Tačiau šiuolaikinis švietimas dirbtinai sukūrė naują „išdidžios“ moters įvaizdį, todėl santuoka žmonių visuomenėje iš esmės teliko fikcija. O ir moterų moralė ne itin aukšta. Taigi demonai nepripažįsta jokių visuomenei naudingų pamokymų. Jie nesiremia didžiųjų išminčių patirtimi bei jų pateiktomis taisyklėmis, todėl demoniškos visuomenės padėtis labai apgailėtina.