LT/Prabhupada 0166 - Negalite sustabdyti krentančio sniego: Difference between revisions
(Created page with "<!-- BEGIN CATEGORY LIST --> Category:1080 Lithuanian Pages with Videos Category:Prabhupada 0166 - in all Languages Category:LT-Quotes - 1966 Category:LT-Quotes...") |
(Vanibot #0023: VideoLocalizer - changed YouTube player to show hard-coded subtitles version) |
||
| Line 7: | Line 7: | ||
[[Category:LT-Quotes - in USA, New York]] | [[Category:LT-Quotes - in USA, New York]] | ||
<!-- END CATEGORY LIST --> | <!-- END CATEGORY LIST --> | ||
<!-- BEGIN NAVIGATION BAR -- DO NOT EDIT OR REMOVE --> | |||
{{1080 videos navigation - All Languages|Lithuanian|LT/Prabhupada 0165 - Apvalanti veikla yra vadinama bhakti|0165|LT/Prabhupada 0167 - Dievo sukurtuose įstatymuose negali būti klaidų|0167}} | |||
<!-- END NAVIGATION BAR --> | |||
<!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK--> | <!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK--> | ||
<div class="center"> | <div class="center"> | ||
| Line 15: | Line 18: | ||
<!-- BEGIN VIDEO LINK --> | <!-- BEGIN VIDEO LINK --> | ||
{{youtube_right| | {{youtube_right|TeKAwpAYLT0|Negalite sustabdyti krentančio sniego<br />- Prabhupāda 0166}} | ||
<!-- END VIDEO LINK --> | <!-- END VIDEO LINK --> | ||
<!-- BEGIN AUDIO LINK --> | <!-- BEGIN AUDIO LINK --> | ||
<mp3player> | <mp3player>https://s3.amazonaws.com/vanipedia/clip/660302BG.NY_clip1.mp3</mp3player> | ||
<!-- END AUDIO LINK --> | <!-- END AUDIO LINK --> | ||
Latest revision as of 13:01, 2 October 2018
Lecture on BG 2.7-11 -- New York, March 2, 1966
Mes neturėtume pamiršti, jog nuolat kenčiame. Yra trys kentėjimo rūšys. Aš nekalbu apie ekonomines problemas, ar... Tai taip pat tam tikra kentėjimo forma. Tačiau remiantis vedų žiniomis yra trys kentėjimo rūšys. Viena rūšis - kančios, sukeltos kūno ir proto. Pavyzdžiui, dabar man pradeda skaudėti galvą. Arba dabar man labai karšta, labai šalta, tiek daug kūniškų kančių. Analogiškai, mes taip pat patiriame protines kančias. Mano protas šiandien nėra tvarkoje, aš... Kažkas mane kažkaip pavadino, todėl aš kenčiu. Arba aš kažką praradau, pavyzdžiui, draugą, ir t.t. Taigi kūno ir proto sukeltos kančios, o tuomet dar yra gamtos keliamos kančios. Jos vadinamos „adhidaivika“, jų mes negalime kontroliuoti. Bet kokioje kančios formoje mes negalime nieko kontroliuoti, ypač... Įsivaizduokite stiprią pūgą. Visas Niujorko miestas užpūstytas sniego, ir mes visi patiriame šį nepatogumą. Tai yra tam tikra kančios rūšis. Tačiau jūs negalite nieko kontroliuoti. Negalite sustabdyti krentančio sniego. Suprantate? Arba jeigu pučia vėjas, šaltas vėjas, jūs taip pat negalite jo sustabdyti. Ši kančia vadinama „adhidaivika“. Proto ir kūno kančia vadinama „adhyātmika“. Dar yra kitokia kančios rūšis, „adhibhautika“, kai jus užpuola kitos gyvos būtybės, priešas, koks nors gyvūnas, kirminai ir t.t. Taigi šios trys kentėjimo rūšys visada egzistuoja. Visada. Tačiau mes nenorime visų šių kančių. Kai ateina šis klausimas...
Štai pavyzdžiui Ardžuna suvokia, kad „Štai čia yra kova, ir mano pareiga yra kautis su priešu, tačiau tai taip pat suteikia kančią, kadangi jie - mano artimieji.“ Jis tai jaučia. Taigi kol žmogus neatsibus ir nesuvoks, jog mes nuolatos kenčiame, ir jog nenorime visų šių kentėjimų... Keliantis šį klausimą žmogus turėtų ateiti pas dvasinį mokytoją, kai yra sąmoningas. Matote? Iki tol jis yra lyg gyvūnas, kuris nežino, jog nuolatos kenčia. Jis nežino, jam nerūpi, arba jis nenori priimti sprendimo. Dėl to Ardžuna kenčia, jis taip pat nori priimti sprendimą, todėl jis pripažįsta dvasinį mokytoją. Kai mes suvokiame savo kančias, pabundame ir suvokiame kentėjimo situaciją... Kančia egzistuoja. Užmaršumas ar kentėjimo neišmanymas neturi prasmės. Kančia vis tiek egzistuoja. Kai žmogus rimtai nusiteikęs rasti išeitį iš kančios, jam reikia dvasinio mokytojo. Visai kaip Ardžunai reikėjo dvasinio mokytojo. Ar aišku? Taip. Taigi kančia egzistuoja. Nereikia jokio išsilavinimo, užtenka tiesiog paprasčiausiai pagalvoti, jog „aš nenoriu patirti šios kančios, tačiau patiriu ją. Kodėl? Ar tam yra kokia nors išeitis? Ar yra?..“ Taip, išeitis yra. Visi šie raštai, visos vedinės žinios, viskas... Ir ne tik vedinės žinios. Dabar... Kodėl jūs einate į mokyklą? Kodėl jūs einate į universitetą? Kodėl jūs siekiate mokslinio išsilavinimo? Teisinio išsilavinimo? Visa tai skirta užbaigti mūsų kančias. Jei kančia neegzistuotų, niekas neitų mokytis. Suprantate? Žmogus mąsto, jog „jei aš būsiu išsilavinęs, tapsiu gydytoju, teisininku arba inžinieriumi, aš būsiu laimingas.“ Laimingas. Tai - galutinis tikslas. „Aš gausiu gerą, valstybinį darbą. Būsiu laimingas.“
Taigi laimė yra kiekvieno ieškojimo pabaiga. Tačiau šie kančios sušvelnėjimai yra laikini. Tikrasis kentėjimas kyla dėl mūsų materialios egzistencijos, šių trijų kentėjimo rūšių. Taigi kai žmogus sąmoningai suvokia, jog kenčia, ir nori surasti išeitį, jam reikalingas dvasinis mokytojas. Dabar, jeigu norite rasti kančios išeitį ir norite apie tai su kuo nors pasitarti, į kokį žmogų turėtume kreiptis, kad jis padėtų užbaigti visus kentėjimus? Turi būti pasirinkimas. Jeigu norite įsigyti brangakmenį, deimantą, labai vertingą dalyką, ir jeigu nueisite į maisto parduotuvę... Esant tokiam neišmanymui jus apgaus. Jus tikrai apgaus. Jūs turite ateiti bent į juvelyrikos parduotuvę. Juvelyrikos parduotuvę, suprantate? Jums turi užtekti tiek žinių.