LT/Prabhupada 0381 - Dasavatara Stotra komentaras 1 dalis

Revision as of 13:37, 2 October 2018 by Vanibot (talk | contribs) (Vanibot #0023: VideoLocalizer - changed YouTube player to show hard-coded subtitles version)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)


Purport to Sri Dasavatara Stotra -- Los Angeles, February 18, 1970

Pralaya-payodhi-jale-dhṛtavān asi vedam, vihita-vahitra-caritram akhedam. Šiandien - diena, kai Viešpats Krišna apsireiškė per šerno inkarnaciją. Jis iškėlė pasaulį, kai šis paskendo Garbhodaka vandenyne. Visata, kurią matome, yra tik viena pusė. Kita pusė užpildyta vandeniu, tame vandenyje guli Garbhodakaśāyī Viṣṇu. Vienas demonas, Hiraṇyākṣa, jis nustūmė šią žemės planetą į tą vandenį, ir Viešpats Krišna šerno formoje ištraukė šią žemės planetą iš vandens. Taigi šiandien yra toji laiminga diena, Varāha-dvadaśī. Ji vadinama Varāha-dvadaśī. Šią dieną geriau yra dainuoti ir garbinti skirtingas Viešpaties inkarnacijas šioje visatoje. Pirmoji inkarnacija yra žuvies formos. Šios maldas pasiūlė Jayadeva Gosvāmis, vienas Vaišnavų poetas, atėjęs prieš septynis šimtus metų iki Viešpaties Čaitanjos atsiradimo. Jis buvo didis atsidavusysis, o jo ypatinga poezija, Gīta-govinda, yra labai žinoma visame pasaulyje. Gīta-govinda. Gīta-govinda - tai pagrindinė tema, apie kurią Kṛṣṇa groja fleita, apie Rādhārāṇę. Tai - Gīta-govindos objektas. Tas pats poetas Jayadeva Gosvāmis aukojo savo maldas, pralaya-payodhi-jale-dhṛtavān asi vedam. Jis sakė: „Mano brangus Viešpatie, kai ši visata buvo naikinama, viską užtvindė vanduo. Tuo metu Tu išgelbėjai Vedas, sukrovęs jas į valtį. Valtį išgelbėjai nuo skendimo būdamas didelės žuvies formoje.“ Visų pirma žuvis pagauta su vandens indu. Tuomet ji padidėjo, ir žuvis buvo laikoma didesniame vandens rezervuare. Tokiu būdu žuvis didėjo. Tuomet žuvis pranešė, jog artėja Didysis Naikinimas. Išgelbėk visas Vedas valtyje, aš jas apsaugosiu.“ Taigi Jayadeva Gosvāmis aukoja maldas: „Mano Viešpatie, Tu išgelbėjai Vedas, kai vyko niokojimas, per žuvies formą.“ Tuomet yra Kūrmāvatāra. Vandenynas maišėsi. Vienoje pusėje buvo pusdieviai, kitoje - visi demonai. Šio sūkurio centras buvo didi kalva, vadinama Mandara-pārvata. O poilsio vieta buvo ant Viešpaties nugaros, kuris pasirodė kaip vėžlys. Taigi jis aukoja savo maldas, sakydamas: „Tu apsireiškei kaip vėžlys tam, kad taptum vieta poilsiui. Tai atsitiko, nes savo nugaroje Tu pajutai niežulį. Taigi panaudojai šią didelę Mandaros Kalvą tam, kad patrintum niežtinčią vietą.“ Tuomet kita inkarnacija yra šis Varāha, šernas. Savo iltimis Jis ištraukė šią žemės planetą, ir laikė visą pasaulį ant Savo ilčių. Mes galime tik įsivaizduoti, koks didelis Jis buvo. Tuo metu pasaulis atsirado kaip mėnulio diskas su keletu ženklų ant jo. Taigi keśava dhṛta-varāha-śarīra. Jis sako: „Mano brangus Viešpatie, Tu atėjai kaip didis šernas. Leisk man paaukoti Tau savo pagarbius nusilenkimus.“ Ketvirtoji inkarnacija - Nṛsiṁha-deva. Nṛsiṁha-deva atsirado tam, kad išgelbėtų Prahlāda Mahārāją, kuris buvo penkių metų berniukas, jį kankino jo ateistas tėvas. Taigi Jis atsirado iš rūmų ramsčio kaip pusiau žmogus ir pusiau liūtas. Kadangi šis Hiraṇyakaśipu priėmė Brahmos palaiminimą, jog jis nebus nužudytas nei žmogaus, nei gyvūno, taigi Viešpats apsireiškė kaip nei žmogus, nei gyvūnas. Tai - skirtumas tarp Viešpaties ir mūsų intelekto. Mes galvojame, jog galime apgauti Viešpatį per mūsų intelektą, tačiau Viešpats yra protingesnis už mus. Šis Hiraṇyakaśipu norėjo apgauti Brahmą netiesioginiu apibrėžimu. Visų pirma jis norėjo tapti nemirtingu. Brahmā pasakė:„Tai neįmanoma, nes netgi aš nesu nemirtingas. Niekas šiame materialiame pasaulyje nėra nemirtingas. Tai neįmanoma.“ Todėl Hiraṇyakaśipu, demonas... Demonai yra labai protingi. Jis pamanė, jog „per aplinkui aš turėčiau tapti nemirtingu.“ Jis meldėsi Brahmai: „Prašau, palaimink mane, kad aš nebūčiau nužudytas nei žmogaus, nei gyvūno.“ Brahmā pasakė: „Taip, gerai.“ „Aš neturėčiau būti nužudytas danguje, vandenyje ar žemėje.“ Brahma pasakė: „Taip.“ „Aš nebūsiu nužudytas žmonių sukurtais ginklais.“ „Gerai.“ Šokiu būdu jis panaudojo savo intelektą daugybe būdų tam, kad prieitų prie buvimo nemirtingu. Tačiau Viešpats yra toks gudrus, jog, atsižvelgdamas į visus Brahmos palaiminimus, vis tiek jį nužudė. Jis pasakė: „Manęs nenužudys nei dieną, nei naktį.“ Brahmā pasakė: „Taip.“ Taigi jis buvo nužudytas vakare, dienos ir nakties sąjungoje. Jūs negalite pasakyti, tai diena ar naktis. Jis priėmė palaiminimą: „Aš nebūsiu nužudytas nei danguje, nei vandenyje, nei žemėje.“ Taigi jis buvo nužudytas ant Jo kelių. Jis priėmė palaiminimą, jog „Manęs nenužudys jokie žmonių ar Dievo sukurti ginklai.“ Tai buvo taip pat duota, „gerai“. Taigi jis buvo nužudytas nagais. Tokiu būdu, nors ir buvo atsižvelgta į visus palaiminimus, vis tiek jis buvo nužudytas. Taip pat mes galime planuoti, galime labai pažengti mokslinėse žiniose, tačiau žudymo procesas, kilęs iš gamtos, vis tiek egzistuos. Niekas negal pabėgti. Per mūsų intelektą mes negalime pabėgti. Keturi materialios egzistencijos principai yra gimimas, mirtis, senatvė ir ligos. Mes galime pagaminti daugybę vaistų, ginklų, būdų, metodų, tačiau jūs negalite pabėgti nuo šių keturių materialios egzistencijos principų, kad ir koks didis bebūtumėte. Tai buvo įrodyta per Hiraṇyakaśipu pavyzdį. Hiraṇyakaśipu buvo vienas iš materialistiškų stipruolių, jis norėjo gyventi amžinai, mėgautis, tačiau jis taip negalėjo gyventi. Viskas buvo pabaigta.