LT/Prabhupada 0630 - Nėra prasmės sielvartauti, nes siela išliks: Difference between revisions
(Created page with "<!-- BEGIN CATEGORY LIST --> Category:1080 Lithuanian Pages with Videos Category:Prabhupada 0630 - in all Languages Category:LT-Quotes - 1973 Category:LT-Quotes...") |
(Vanibot #0023: VideoLocalizer - changed YouTube player to show hard-coded subtitles version) |
||
| Line 6: | Line 6: | ||
[[Category:LT-Quotes - in United Kingdom]] | [[Category:LT-Quotes - in United Kingdom]] | ||
<!-- END CATEGORY LIST --> | <!-- END CATEGORY LIST --> | ||
<!-- BEGIN NAVIGATION BAR -- DO NOT EDIT OR REMOVE --> | |||
{{1080 videos navigation - All Languages|Lithuanian|LT/Prabhupada 0629 - Mes esame skirtingi, įvairiai apsirengę, Dievo sūnūs|0629|LT/Prabhupada 0631 - Aš esu amžinas, kūnas nėra amžinas, tai yra faktas|0631}} | |||
<!-- END NAVIGATION BAR --> | |||
<!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK--> | <!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK--> | ||
<div class="center"> | <div class="center"> | ||
| Line 14: | Line 17: | ||
<!-- BEGIN VIDEO LINK --> | <!-- BEGIN VIDEO LINK --> | ||
{{youtube_right| | {{youtube_right|EvULZbTx7Es|Nėra prasmės sielvartauti, nes siela išliks<br />- Prabhupāda 0630}} | ||
<!-- END VIDEO LINK --> | <!-- END VIDEO LINK --> | ||
<!-- BEGIN AUDIO LINK (from English page --> | <!-- BEGIN AUDIO LINK (from English page --> | ||
<mp3player> | <mp3player>https://s3.amazonaws.com/vanipedia/clip/730830BG-LON_clip_01.mp3</mp3player> | ||
<!-- END AUDIO LINK --> | <!-- END AUDIO LINK --> | ||
| Line 34: | Line 37: | ||
Prabhupāda: Tai yra kūrimo procesas. Iš eterio, tuomet dangus, tuomet oras, tuomet ugnis, tuomet vanduo, tuomet žemė. Tai yra kūrimo procesas. Taip. | Prabhupāda: Tai yra kūrimo procesas. Iš eterio, tuomet dangus, tuomet oras, tuomet ugnis, tuomet vanduo, tuomet žemė. Tai yra kūrimo procesas. Taip. | ||
Pradyumna: „Imkime, pavyzdžiui, daugiaaukštį dangoraižį, pastatytą iš žemės. Kai dangoraižis sugriaunamas, jis vėl praranda išreikštą būvį ir egzistuoja atomų pavidalu kaip buvo iš pradžių. Energijos tvermės dėsnis galioja kaip galiojęs tik bėgant laikui daiktai įgauna išreikštą arba neišreikštą pavidalą. Toks yra skirtumas. Tad ar verta sielvartauti dėl kokio daikto - ar jis būtų išreikšto pavidalo, ar būtų neišreikštas? Šiap ar taip, net ir tai, kas neišreikšta, niekur neišnyksta. Pradmenys būna neišreikšti ir pradžioje, ir pabaigoje; jie įgyja išreikštą pavidalą tiktai tarpiniame būvyje ir materialia prasme tai nesudaro esminio skirtumo. O jeigu mes pripažįstame „Bhagavad-gītoje” pateiktą teiginį, kuris skelbia, kad materialūs kūnai ilgainiui suyra ([[ | Pradyumna: „Imkime, pavyzdžiui, daugiaaukštį dangoraižį, pastatytą iš žemės. Kai dangoraižis sugriaunamas, jis vėl praranda išreikštą būvį ir egzistuoja atomų pavidalu kaip buvo iš pradžių. Energijos tvermės dėsnis galioja kaip galiojęs tik bėgant laikui daiktai įgauna išreikštą arba neišreikštą pavidalą. Toks yra skirtumas. Tad ar verta sielvartauti dėl kokio daikto - ar jis būtų išreikšto pavidalo, ar būtų neišreikštas? Šiap ar taip, net ir tai, kas neišreikšta, niekur neišnyksta. Pradmenys būna neišreikšti ir pradžioje, ir pabaigoje; jie įgyja išreikštą pavidalą tiktai tarpiniame būvyje ir materialia prasme tai nesudaro esminio skirtumo. O jeigu mes pripažįstame „Bhagavad-gītoje” pateiktą teiginį, kuris skelbia, kad materialūs kūnai ilgainiui suyra ([[LT/BG 2.18|2.18]]) (antavanta ime dehāḥ) ir tik siela išlieka amžinai (nityasyoktāḥ śarīriṇaḥ), mes turime visada atminti, jog kūnas - tai drabužis. Tad ar verta sielotis keičiant drabužį? Amžinos sielos požiūriu materialus kūnas faktiškai neegzistuoja. Jo būtis - tarytum sapnas. Sapne mes galime skraidyti padebesiais ar sėdėti karietoje kaip karaliai, bet nubudę matome, kad mes nei danguje, nei karietoje. Vedų išmintis skatina pažinti save remiantis tuo principu, kad materialus kūnas neegzistuoja. Taigi ar tikime sielos buvimu, ar ne - abiem atvejais nėra priežasties sielvartauti dėl prarasto kūno.” | ||
<!-- END TRANSLATED TEXT --> | <!-- END TRANSLATED TEXT --> | ||
Latest revision as of 14:18, 2 October 2018
Lecture on BG 2.28 -- London, August 30, 1973
Atsidavęs: Vertimas: „Pradžioje visos sukurtos būtybės esti neišreikštos, tarpiniame būvyje jos įgyja išreikštą pavidalą, o po naikinimo vėl tampa neišreikštos. Tad ar yra dėl ko sielotis?
Prabhupāda: Taigi siela yra amžina. Nėra nieko, nėra priežasties sielvartauti, nes siela išliks. Net kai kūnas sunaikinamas, nėra priežasties sielvartauti. O tie, kurie netiki, kad „sielos nėra, pradžioje viskas buvo tuštuma...” Taigi pradžioje buvo tuštuma, o viduryje tai pasireiškia. Tuomet ir vėl tuštuma. Taigi iš tuštumos į tuštumą, iš kur tuomet sielvartas? Tai argumentas, kurį duoda Kṛṣṇa. Abiem atvejais jūs negalite sielvartauti. Tuomet?
Pradyumna: (komentaras) „Tarkime, kad mes pripažįstame ateistinę teoriją - net ir šiuo atveju pergyventi nėra dėl ko. Net ir nepaisant to, kad siela egzistuoja atskirai, turime suvokti, kad prieš visatos sukūrimą materijos pradmenys esti dar neišreikšti. Iš šios subtilaus neišreikšto būvio randasi išreikšti daiktai. Kaip iš eterio atsiranda oras, iš oro - ugnis, iš ugnies - vanduo, o iš vandens - žemė. Iš žemės sudaromi patys įvairiausi daiktai...”
Prabhupāda: Tai yra kūrimo procesas. Iš eterio, tuomet dangus, tuomet oras, tuomet ugnis, tuomet vanduo, tuomet žemė. Tai yra kūrimo procesas. Taip.
Pradyumna: „Imkime, pavyzdžiui, daugiaaukštį dangoraižį, pastatytą iš žemės. Kai dangoraižis sugriaunamas, jis vėl praranda išreikštą būvį ir egzistuoja atomų pavidalu kaip buvo iš pradžių. Energijos tvermės dėsnis galioja kaip galiojęs tik bėgant laikui daiktai įgauna išreikštą arba neišreikštą pavidalą. Toks yra skirtumas. Tad ar verta sielvartauti dėl kokio daikto - ar jis būtų išreikšto pavidalo, ar būtų neišreikštas? Šiap ar taip, net ir tai, kas neišreikšta, niekur neišnyksta. Pradmenys būna neišreikšti ir pradžioje, ir pabaigoje; jie įgyja išreikštą pavidalą tiktai tarpiniame būvyje ir materialia prasme tai nesudaro esminio skirtumo. O jeigu mes pripažįstame „Bhagavad-gītoje” pateiktą teiginį, kuris skelbia, kad materialūs kūnai ilgainiui suyra (2.18) (antavanta ime dehāḥ) ir tik siela išlieka amžinai (nityasyoktāḥ śarīriṇaḥ), mes turime visada atminti, jog kūnas - tai drabužis. Tad ar verta sielotis keičiant drabužį? Amžinos sielos požiūriu materialus kūnas faktiškai neegzistuoja. Jo būtis - tarytum sapnas. Sapne mes galime skraidyti padebesiais ar sėdėti karietoje kaip karaliai, bet nubudę matome, kad mes nei danguje, nei karietoje. Vedų išmintis skatina pažinti save remiantis tuo principu, kad materialus kūnas neegzistuoja. Taigi ar tikime sielos buvimu, ar ne - abiem atvejais nėra priežasties sielvartauti dėl prarasto kūno.”