LT/BG 10.20

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 20

अहमात्मा गुडाकेश सर्वभूताशयस्थितः ।
अहमादिश्च मध्यं च भूतानामन्त एव च ॥२०॥
aham ātmā guḍākeśa
sarva-bhūtāśaya-sthitaḥ
aham ādiś ca madhyaṁ ca
bhūtānām anta eva ca

Pažodinis vertimas

aham — Aš; ātmā — siela; guḍākeśa — o Arjuna; sarva-bhūta — visų gyvųjų esybių; āśaya-sthitaḥ — širdyje glūdinti; aham — Aš; ādiḥ — pradžia; ca — taip pat; madhyam — vidurys; ca — taip pat; bhūtānām — visų gyvųjų esybių; antaḥ — pabaiga; eva — tikrai; ca — ir.

Vertimas

O Arjuna, Aš – Supersiela, glūdinti visų gyvųjų esybių širdyse. Aš – visų būtybių pradžia, vidurys ir pabaiga.

Komentaras

Posme Arjuna pavadinamas Guḍākeśa – „nugalėjusiu miego tamsybę“. Miegantieji neišmanymo tamsybėje nesuvokia, kaip Aukščiausiasis Dievo Asmuo reiškiasi ir materialiame, ir dvasiniame pasaulyje, nesuvokia to reiškimosi įvairovės. Todėl Kṛṣṇos kreipinys labai svarbus. Arjuna nugalėjo neišmanymo tamsybę, ir dėl to Dievo Asmuo sutinka apibūdinti įvairius Savo turtus.

Pirmiausiai Kṛṣṇa sako Arjunai, kad Jis per Savo pirminę ekspansiją egzistuoja kaip viso kosminio pasaulio siela. Prieš materialaus pasaulio sukūrimą, Savo pilnutine ekspansija Aukščiausiasis Viešpats sukuria puruṣos inkarnacijas, ir iš Jo viskas gauna pradžią. Todėl jis yra ātmā – visatos pradmenų, mahat-tattvos, siela. Visuminė materijos energija nėra kūrimo priežastis. Tai Mahā-Viṣṇu įeina į mahāt-tatvą – visuminę materijos energiją ir yra jos siela. Mahā-Viṣṇu įėjus į jau gavusias išraišką visatas, Jis Savo ekspansija, Supersiela, apsireiškia kiekvienoje be išimties esybėje. Mūsų patirtis rodo, kad individualus gyvosios esybės kūnas gyvuoja dvasinės kibirkšties dėka. Be jos kūnas negali vystytis. Lygiai taip ir materiali kūrinija negali plėtotis tol, kol į ją neįžengia Aukščiausioji Siela, Krsna. „Subala Upaniṣadoje“ sakoma: prakṛty-ādi-sarva-bhūtāntar-yāmī sarva-śeṣī ca nārāyaṇaḥ – „Aukščiausiasis Dievo Asmuo egzistuoja visose išreikštose visatose Supersielos pavidalu.“

Trys puruṣa-avatāros yra aprašytos „Śrimad-Bhāgavatam“. Jie aprašyti ir „Sātvata-tantroje“. Viṣṇos tu trīṇi rūpāṇi puruṣākhyāny atho viduḥ – materialioje kūrinijoje Aukščiausiasis Dievo Asmuo pasireiškia trimis aspektais: kaip Kāraṇodakaśāyī Viṣṇu, Garbhodakaśāyī Viṣṇu ir Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu. Māhā-Viṣṇu, arba Kāraṇodakaśāyī Viṣṇu, apibūdintas „Brahma- saṁhitoje“ (5.47): yaḥ kāraṇārṇava-jale bhajati sma yoga-nidrām – Aukščiausiasis Viešpats, Kṛṣṇa, visų priežasčių priežastis, guli kosmoso vandenyne Mahā-Viṣṇu pavidalu. Taigi Aukščiausiasis Dievo Asmuo yra visatos pradžia, visa ko palaikytojas ir visos energijos pabaiga.