LT/BG 11.1
Tekstas 1
- अर्जुन उवाच
- मदनुग्रहाय परमं गुह्यमध्यात्मसंज्ञितम् ।
- यत्त्वयोक्तं वचस्तेन मोहोऽयं विगतो मम ॥१॥
- arjuna uvāca
- mad-anugrahāya paramaṁ
- guhyam adhyātma-saṁjñitam
- yat tvayoktaṁ vacas tena
- moho ’yaṁ vigato mama
Pažodinis vertimas
arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; mat-anugrahāya — tik tam, kad parodytum man palankumą; paramam — aukščiausi; guhyam — slaptingi dalykai; adhyātma — dvasine; saṁjñitam — tema; yat — kurie; tvayā — Tavo; uktam — išsakyti; vacaḥ — žodžiais; tena — jų dėka; mohaḥ — iliuzija; ayam — ši; vigataḥ — išsisklaidė; mama — mano.
Vertimas
Arjuna tarė: Dabar, kai išklausiau Tavo maloningus pamokymus apie pačius slaptingiausius dvasinius dalykus, mane apėmusi iliuzija išsisklaidė.
Komentaras
Šis skyrius atskleidžia, jog Kṛṣṇa yra visų priežasčių priežastis. Maža to, Jis – priežastis Mahā-Viṣṇu, iš kurio kyla materialios visatos. Kṛṣṇa nėra inkarnacija, Jis – visų inkarnacijų šaltinis. Išsamiai tai aiškina ankstesnis skyrius.
O dėl Arjunos, tai jis čia pareiškia, kad jį apėmusi iliuzija išsisklaidė. Taigi jis daugiau nebelaiko Kṛṣṇos paprastu žmogumi, savo draugu, suvokia, kad Kṛṣṇa – visa ko šaltinis. Apšviestas Arjuna džiaugiasi, kad turi tokį draugą – Kṛṣṇą, tačiau mano, kad nors jis ir pripažino Kṛṣṇą visa ko šaltiniu, tačiau kiti gali ir nepripažinti. Taigi norėdamas, kad Kṛṣṇos dieviškumas taptų visiems akivaizdus, Arjuna šiame skyriuje prašo Kṛṣṇos apsireikšti Savo visatos pavidalu. Tiesą sakant, žmogus, išvydęs Kṛṣṇos visatos pavidalą, išsigąsta, kaip išsigando Arjuna, tačiau Kṛṣṇa toks maloningas, kad jį atskleidęs, vėl atsimaino į pirminį Savo pavidalą. Arjuna sutinka su tuo, apie ką jau ne kartą Kṛṣṇos užsiminta: Kṛṣṇa kalba jo paties labui. Taigi Arjuna pripažįsta, kad visa, kas jam nutinka, įvyksta per Kṛṣṇos malonę. Dabar jis įsitikinęs, kad Kṛṣṇa – visų priežasčių priežastis ir glūdi kiekvieno širdyje kaip Supersiela.