LT/BG 11.50
Tekstas 50
- सञ्जय उवाच
- इत्यर्जुनं वासुदेवस्तथोक्त्वा
- स्वकं रूपं दर्शयामास भूयः ।
- आश्वासयामास च भीतमेनं
- भूत्वा पुनः सौम्यवपुर्महात्मा ॥५०॥
- sañjaya uvāca
- ity arjunaṁ vāsudevas tathoktvā
- svakaṁ rūpaṁ darśayām āsa bhūyaḥ
- āśvāsayām āsa ca bhītam enaṁ
- bhūtvā punaḥ saumya-vapur mahātmā
Pažodinis vertimas
sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; iti — taip; arjunam — Arjunai; vāsudevaḥ — Kṛṣṇa; tathā — taip; uktvā — kalbėdamas; svakam — Savo; rūpam — pavidalą; darśayām āsa — parodė; bhūyaḥ — vėl; āśvāsayām āsa — padrąsino; ca — taip pat; bhītam — išsigandusį; enam — jį; bhūtvā — tapdamas; punaḥ — vėl; saumya-vapuḥ — gražiu pavidalu; mahā-ātmā — didysis.
Vertimas
Sañjaya tarė Dhṛtarāṣṭrai: Taip pasakęs Arjunai Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa, atskleidė Savo tikrą keturrankį pavidalą, o paskui pasirodė Savo dvirankiu pavidalu, padrąsindamas nusigandusį Arjuną.
Komentaras
Kai Kṛṣṇa pasirodė Vasudevos ir Devakī sūnaus asmenyje, Jis pirmiausia apsireiškė keturrankiu Nārāyaṇa, tačiau tėvų prašomas atsimainė į paprastą vaiką. Taigi ir šiuo atveju Kṛṣṇa žinojo, kad Arjuna nelabai trokšta išvysti keturrankį Jo pavidalą, tačiau Arjunos prašomas Kṛṣṇa atskleidė jį, o paskui pasirodė dvirankis. Žodis saumya-vapuḥ labai svarbus. Saumya-vapuḥ – tai labai gražus pavidalas, jis laikomas pačiu gražiausiu. Kai Kṛṣṇa buvo nužengęs į Žemę, žmones žavėjo vien pati Kṛṣṇos išvaizda. Kadangi Kṛṣṇa yra visatos valdovas, Jis lengvai išsklaidė Savo bhakto Arjunos baimę vėl pasirodydamas nuostabiu Kṛṣṇos pavidalu. „Brahma-saṁhitoje“ (5.38) sakoma: premāñjana-cchurita-bhakti- vilocanena – šį nuostabų Śrī Kṛṣṇos pavidalą gali regėti tik tas, kurio akys suvilgytos meilės balzamu.