LT/BG 12.3-4

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstai 3-4

ये त्वक्षरमनिर्देश्यमव्यक्तं पर्युपासते ।
सर्वत्रगमचिन्त्यञ्च कूटस्थमचलन्ध्रुवम् ॥३॥
सन्नियम्येन्द्रियग्रामं सर्वत्र समबुद्धयः ।
ते प्राप्नुवन्ति मामेव सर्वभूतहिते रताः ॥४॥
ye tv akṣaram anirdeśyam
avyaktaṁ paryupāsate
sarvatra-gam acintyaṁ ca
kūṭa-stham acalaṁ dhruvam
sanniyamyendriya-grāmaṁ
sarvatra sama-buddhayaḥ
te prāpnuvanti mām eva
sarva-bhūta-hite ratāḥ

Pažodinis vertimas

ye — tie, kurie; tu — tačiau; akṣaram — tai, kas juslėmis nepatiriama; anirdeśyam — nenusakomą; avyaktam — neišreikštą; paryupāsate — visiškai atsidėję garbina; sarvatra-gam — visa persmelkiantį; acintyam — nesuvokiamą; ca — taip pat; kūṭa-stham — nekintamą; acalam — nejudamą; dhruvam — pastovų; sanniyamya — valdydami; indriya-grāmam — visas jusles; sarvatra — visur; sama-buddhayaḥ — lygiai nusiteikę; te — jie; prāpnuvanti — pasiekia; mām — Mane; eva — tikrai; sarva-bhūta-hite — visų gyvųjų esybių gerovei; ratāḥ — užsiėmę.

Vertimas

Tačiau tie, kurie garbina neišreikštąjį, juslėms nepatiriamą, visa persmelkiantį, nesuvokiamą, nekintamą, pastovų bei nejudamą – beasmenį Absoliučios Tiesos aspektą – tie, valdydami jusles, lygiai nusiteikę kitų atžvilgiu ir dirbdami visų gerovei, galiausiai pasiekia Mane.

Komentaras

Kas tiesiogiai negarbina Aukščiausiojo Dievo, Kṛṣṇos, o stengiasi siekti šio tikslo (Śrī Kṛṣṇos) aplinkiniu keliu, galiausiai taip pat Jį pasiekia. „Po daugybės gimimų išmintingas žmogus pradeda ieškoti prieglobsčio Manyje, nes supranta, kad Vāsudeva yra viskas.“ Kai po daugybės gimimų žmogus pasiekia visišką žinojimą, jis atsiduoda Viešpačiui Kṛṣṇai. Jeigu jis siekia Dievo šiame posme aprašytu būdu, jis turi valdyti jusles, tarnauti visoms būtybėms ir dirbti jų gerovei. Iš čia kyla išvada: reikia kreiptis į Viešpatį Kṛṣṇą, nes kitaip tobulas pažinimas neįmanomas. Prieš visiškai atsiduodant Jam, dažnai tenka atlikti dideles askezes.

Tam, kad patirtume individualioje sieloje glūdint Supersielą, turime sustabdyti juslių aktyvumą: nematyti, negirdėti, nejusti skonio, neveikti etc. Tik tuomet suprasime, kad Aukščiausioji Siela yra visur. Suvokus tai, nejaučiama priešiškumo nė vienai gyvajai esybei – neskirstoma tarp žmogaus ir gyvūno, nes matoma tiktai siela, o ne viršutinis apvalkalas. Tačiau paprastam žmogui beasmenio aspekto pažinimo metodas yra pernelyg sudėtingas.