LT/BG 12.9

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 9

अथ चित्तं समाधातुं न शक्नोषि मयि स्थिरम् ।
अभ्यासयोगेन ततो मामिच्छाप्तुं धनञ्जय ॥९॥
atha cittaṁ samādhātuṁ
na śaknoṣi mayi sthiram
abhyāsa-yogena tato
mām icchāptuṁ dhanañjaya

Pažodinis vertimas

atha — todėl, jeigu; cittam — protą; samādhātum — sutelkti; na — ne; śaknoṣi — tu sugebi; mayi — į Mane; sthiram — tvirtai; abhyāsa-yogena — praktikuodamas pasiaukojimo tarnystę; tataḥ — tada; mām — Mane; icchā — norą; āptum — gauti; dhanam-jaya — o turtų laimėtojau, Arjuna.

Vertimas

Mano brangus Arjuna, o turtų laimėtojau, jeigu negali išlaikyti protą visad sutelktą į Mane, tuomet laikykis reguliuojamų bhakti-yogos principų. Šitaip išsiugdysi norą Mane pasiekti.

Komentaras

Posme nurodyti du skirtingi bhakti-yogos procesai. Pirmuoju naudojasi tie, kurie transcendentinės meilės dėka jau išsiugdė realų potraukį Kṛṣṇai, Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, o kitu – tie, kurie dar neišsiugdė potraukio Aukščiausiajam Asmeniui per transcendentinę meilę. Antrai grupei žmonių nurodytos įvairios taisyklės, kurių laikydamiesi jie galiausiai pasiekia atsidavimo Kṛṣṇai lygį.

Bhakti-yoga – tai juslių apvalymas. Šiuo metu materialioje būtyje juslės nėra tyros, nes jos naudojamos jusliniam pasitenkinimui. Tačiau praktikuojant bhakti-yogą juslės apvalomos, o kai jos apvalytos – tiesiogiai susyja su Aukščiausiuoju Viešpačiu. Tarkim, gyvendamas materialų gyvenimą aš tarnauju šeimininkui, tačiau darau tai be meilės, tik dėl užmokesčio. Šeimininkas irgi manęs nemyli. Už tarnystę jis atlygina pinigais. Taigi šiuo atveju apie meilę negali būti nė kalbos. O norint gyventi dvasiškai, reikia pasiekti tyros meilės lygį. Tai padarysime pasiaukojimo tarnystės praktika, panaudodami savo jusles.

Dabar meilė Dievui snaudžia mūsų širdyse. Ji reiškiasi įvairiais būdais, tačiau ją teršia materialūs ryšiai. Todėl reikia apvalyti nuo jų širdį ir pažadinti snaudžiančią, prigimtą meilę Kṛṣṇai. Štai ir visas procesas.

Norėdami praktikuoti bhakti-yogą, turėtume patyrusio dvasinio mokytojo vadovaujami laikytis tam tikrų nuostatų: keltis anksti rytą, maudytis, eiti į šventyklą melstis ir kartoti „Hare Kṛṣṇa“, rinkti bei aukoti Dievybei gėles, gaminti ir aukoti Jai maistą, valgyti prasādam ir t.t. Reikia ne tik laikytis įvairių taisyklių, bet ir nuolatos iš tyrų bhaktų klausytis „Bhagavad-gītos“ ir „Śrīmad-Bhāgavatam“. Tokia praktika padės pasiekti meilės Dievui lygį, ir tuomet žmogus bus tikras, kad eina į dvasinę Dievo karalystę. Bhakti-yogos praktika, kai laikomasi taisyklių ir kai jai vadovauja dvasinis mokytojas, būtinai leis mums pasiekti meilės Dievui lygį.