LT/BG 13.15
Tekstas 15
- सर्वेन्द्रियगुणाभासं सर्वेन्द्रियविवर्जितम् ।
- असक्तं सर्वभृच्चैव निर्गुणं गुणभोक्तृ च ॥१५॥
- sarvendriya-guṇābhāsaṁ
- sarvendriya-vivarjitam
- asaktaṁ sarva-bhṛc caiva
- nirguṇaṁ guṇa-bhoktṛ ca
Pažodinis vertimas
sarva — visų; indriya — juslių; guṇa — ypatybių; ābhāsam — pirminis šaltinis; sarva — visų; indriya — juslių; vivarjitam — neturinti; asaktam — neprisirišusi; sarva-bhṛt — visus palaikanti; ca — taip pat; eva — tikrai; nirguṇam — be materialių ypatybių; guṇa-bhoktṛ — guṇų valdovė; ca — taip pat.
Vertimas
Supersiela – pirminis juslių šaltinis, tačiau Ji Pati jų neturi. Ji yra nieko nesaistoma, nors ir palaiko visas gyvąsias būtybes. Ji – anapus materialios gamtos guṇų ir kartu yra jų valdovė.
Komentaras
Aukščiausiasis Viešpats, nors ir yra visų gyvųjų esybių juslių šaltinis, Pats materialių juslių neturi. Iš tikrųjų individualios sielos turi dvasines jusles, tačiau sąlygotame gyvenime jas gaubia materijos pradmenys, tad jutiminė veikla vyksta per materiją. Materija nėra aptraukusi Aukščiausiojo Viešpaties juslių. Jo juslės transcendentinės, todėl vadinamos nirguṇa. Guṇa – tai materialios gamtos savybės, tačiau Viešpaties juslės neturi materialaus apvalkalo. Reikia suprasti, kad Jo juslės ne tokios kaip mūsų. Jis turi transcendentines neužterštas jusles, nors ir yra visos mūsų jutiminės veiklos šaltinis. Tai puikiai paaiškinta „Śvetāśvatara Upaniṣados“ (3.19) posme: apāṇi-pādo javano grahītā. Aukščiausiasis Dievo Asmuo neturi materija supurvintų rankų, bet turi tokias rankas, kuriomis priima bet kokią Jam keliamą auką. Tuo Supersiela ir skiriasi nuo sąlygotos sielos. Ji neturi materialių akių, bet akis Ji turi, nes kaip kitaip Ji galėtų regėti? Ji mato viską: praeitį, dabartį ir ateitį. Ji gyvena gyvosios būtybės širdyje ir žino, ką mes veikėme praeityje, ką darome dabar, ir kas mūsų laukia ateityje. Tai liudija ir „Bhagavad-gītā“: Jis pažįsta viską, bet Jo nepažįsta niekas. Pasakyta, kad Aukščiausiasis Viešpats neturi tokių kojų, kaip mes, tačiau Jis gali keliauti erdve, nes turi dvasines kojas. Kitaip sakant, Viešpats nėra beasmenis. Jis turi akis, kojas, rankas ir visas kitas kūno dalis, o kadangi mes esame neatskiriamos Aukščiausiojo Viešpaties dalelės, irgi visa tai turime. Tačiau Jo rankos, kojos, akys ir kitos juslės nesuterštos materialios gamtos.
„Bhagavad-gītā“ liudija ir tai, kad Viešpats Savo vidinės galios dėka nužengia toks, koks Jis yra. Jo neteršia materiali energija, nes Jis – jos Valdovas. Vedų raštuose teigiama, jog Pati jo kūno būtis – visiškai dvasinė. Amžinasis Jo pavidalas vadinamas sac-cid-ānanda-vigraha. Viešpats sklidinas turtų ir galybės. Jis – visų turtų ir visos energijos savininkas. Jis – pats protingiausias ir kupinas žinojimo. Tai tik keletas Aukščiausiojo Dievo Asmens požymių. Jis palaiko visas gyvąsias esybes ir yra visos veiklos liudininkas. Vedų raštai leidžia mums suprasti, jog Aukščiausiasis Viešpats visada transcendentalus. Nors mes ir nematome Jo galvos, veido, rankų ir kojų, Jis visa tai turi. Tik pasiekę transcendentinę būklę galėsime išvysti Viešpaties pavidalą. Materijos užterštos juslės trukdo mums regėti Jo pavidalą. Todėl impersonalistai, kurie vis dar yra veikiami materijos, negali suvokti Dievo Asmens.