LT/BG 6.29
Tekstas 29
- सर्वभूतस्थमात्मानं सर्वभूतानि चात्मनि ।
- ईक्षते योगयुक्तात्मा सर्वत्र समदर्शनः ॥२९॥
- sarva-bhūta-stham ātmānaṁ
- sarva-bhūtāni cātmani
- īkṣate yoga-yuktātmā
- sarvatra sama-darśanaḥ
Pažodinis vertimas
sarva-bhūta-stham — glūdinčią visose būtybėse; ātmānam — Supersielą; sarva — visas; bhūtāni — būtybes; ca — taip pat; ātmani — savajame „aš“; īkṣate — mato; yoga-yukta-ātmā — tas, kuris pasišventęs Kṛṣṇos sąmonei; sarvatra — visur; sama-darśanaḥ — žvelgiantis nešališkai.
Vertimas
Tikras yogas regi Mane visose būtybėse ir visas būtybes regi Manyje. Iš tiesų save suvokęs žmogus mato Mane, vieną ir tą patį Aukščiausiąjį Viešpatį, visur.
Komentaras
Kṛṣṇą įsisąmoninęs yogas turi tobulą matymą, nes jis regi Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį, glūdint visų širdyse Supersielos (Paramātmos) pavidalu. Īśvaraḥ sarva-bhūtānāṁ hṛd-deśe ‘rjuna tiṣṭhati. Paramātmos aspektu Viešpats yra ir šuns, ir brahmano širdy. Tobulas yogas žino, jog Viešpats amžinai transcendentalus – materija nedaro Jam įtakos, ar Jis būtų šuns, ar brahmano kūne. Taip pasireiškia aukščiausias Viešpaties nešališkumas. Individuali siela taip pat glūdi širdyje, tačiau vienoje konkrečioje, o ne visose kartu. Tuo individuali siela ir skiriasi nuo Supersielos. Jei kaip pridera nepraktikuosime yogos, neturėsime tokio aiškaus matymo. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus mato Kṛṣṇą ir tikinčiojo, ir bedievio širdyse. Smṛti liudija: ātatatvāc ca mātṛtvāc ca ātmā hi paramo hariḥ. Viešpats, būdamas visų gyvųjų būtybių pradžia, yra tarsi motina ir globėjas. Kaip motinai visi vaikai lygūs, taip lygūs jie ir aukščiausiajam tėvui (ar motinai). Taigi Supersiela visada yra kiekvienoje gyvoje būtybėje.
Visas gyvąsias būtybes supa Viešpaties energija. Septintame skyriuje bus aiškinama, kad iš esmės Viešpats valdo dvi energijas: dvasinę (aukštesnę) ir materialią (žemesnę). Nors gyvoji esybė yra aukštesniosios Viešpaties energijos dalelė, ją sąlygoja žemesnioji energija; gyvoji esybė visada yra Viešpaties energijoje. Visos gyvosios esybės šiaip ar taip glūdi Jame.
Yogo akimis visos gyvosios esybės lygios, ir nepaisant skirtingos jų padėties, kurią nulemia karminės veiklos rezultatai, jos bet kokiomis aplinkybėmis yra Dievo tarnai. Materialioje energijoje gyvoji esybė tarnauja materialioms juslėms, o dvasinėje energijoje – tiesiogiai Aukščiausiajam Viešpačiui. Ir tuo, ir kitu atveju ji – Dievo tarnas. Tobuliausiai gyvųjų esybių lygybę regi įsisąmoninęs Kṛṣṇą žmogus.