LT/BG 7.13
Tekstas 13
- त्रिभिर्गुणमयैर्भावैरेभिः सर्वमिदं जगत् ।
- मोहितं नाभिजानाति मामेभ्यः परमव्ययम् ॥१३॥
- tribhir guṇa-mayair bhāvair
- ebhiḥ sarvam idaṁ jagat
- mohitaṁ nābhijānāti
- mām ebhyaḥ param avyayam
Pažodinis vertimas
tribhiḥ — trijų; guṇa-mayaiḥ — susidedančių iš gunų; bhāvaiḥ — būties būsenų; ebhiḥ — visų šių; sarvam — visa; idam — ši; jagat — visata; mohitam — suklaidinta; na abhijānāti — nežino; mām — Manęs; ebhyaḥ — virš šių; param — Aukščiausiojo; avyayam — neišsenkamo.
Vertimas
Pasaulis, suklaidintas trijų guṇų [dorybės, aistros ir neišmanymo], nepažįsta Manęs – To, kuris yra neišsenkantis ir aukščiau guṇų.
Komentaras
Trys materialios gamtos guṇos užkerėjo visą pasaulį. Jų suklaidinti žmonės negali suprasti, kad Aukščiausiasis Viešpats Kṛṣṇa yra transcendentalus materialiai gamtai.
Dėl materialios gamtos įtakos kiekviena gyvoji esybė turi tam tikrą kūną, jai būdinga specifinė psichinė-biologinė veikla. Yra keturios klasės žmonių, kurių veiklą lemia trys materialios gamtos guṇos. Žmonės, visiškai valdomi dorybės guṇos, vadinami brahmanais. Tie, kuriuos visiškai valdo aistros guṇa, vadinami kṣatriyais. Tie, kuriuos valdo aistros ir neišmanymo guṇos, vadinami vaiśyais, o visiški neišmanėliai vadinasi śūdros. Žemiau už juos – gyvūnai ar gyvūnijos pasaulio atstovai. Tačiau tie įvardijimai nėra amžini. Nesvarbu, ar esi brahmanas, kṣatriyas, vaiśyas ar śūdra – gyvenimas laikinas. Ir nors gyvenimas laikinas, nors nežinome kuo būsime kitą gyvenimą, užburti iliuzinės energijos suvokiame save pagal kūnišką būties sampratą, galvojame, kad mes amerikiečiai, indai, rusai ar brahmanai, induistai, musulmonai etc. Patekę į materialios gamtos guṇų spąstus, užmirštame Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, kuris yra už guṇų. Todėl Viešpats Kṛṣṇa sako, kad gyvosios esybės, suklaidintos trijų gamtos guṇų, nesuvokia, jog už materijos skraistės yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo.
Egzistuoja skirtingų rūšių gyvosios esybės: žmonės, pusdieviai, gyvūnai etc. – juos visus veikia materiali gamta, ir visi jie yra užmiršę transcendentinį Dievo Asmenį. Tie, kuriuos valdo aistros ir neišmanymo guṇos, ar netgi dorybės guṇa, Absoliučią Tiesą tegali suvokti kaip beasmenį Brahmaną. Aukščiausiojo Viešpaties, kuris valdo visą grožį, turtus, žinojimą, galią, šlovę ir atsižadėjimą, asmeniško aspekto akivaizdoje jie sutrinka. O jeigu Viešpaties asmeniško aspekto negali suprasti ir dorieji, tai ar yra vilties tiems, kuriuos valdo aistros bei neišmanymo guṇos? Kṛṣṇos sąmonė transcendentali šioms trims materialios gamtos guṇoms, todėl galutinai išsiugdžiusieji Kṛṣṇos sąmonę iš tiesų išsivadavo.