LT/BG 7.29
Tekstas 29
- जरामरणमोक्षाय मामाश्रित्य यतन्ति ये ।
- ते ब्रह्म तद्विदुः कृत्स्नमध्यात्मं कर्म चाखिलम् ॥२९॥
- jarā-maraṇa-mokṣāya
- mām āśritya yatanti ye
- te brahma tad viduḥ kṛtsnam
- adhyātmaṁ karma cākhilam
Pažodinis vertimas
jarā — nuo senatvės; maraṇa — ir mirties; mokṣāya — tam, kad išsivaduotų; mām — Manyje; āśritya — radę prieglobstį; yatanti — siekia; ye — visi, kurie; te — tokie žmonės; brahma — Brahmanas; tat — iš tikro, tai; viduḥ — jie žino; kṛtsnam — viską; adhyātmam — transcendentinę; karma — veiklą; ca — taip pat; akhilam — visiškai.
Vertimas
Išmintingieji, kurie stengiasi išsivaduoti nuo senatvės ir mirties, prieglobstį randa Manyje, su pasiaukojimu Man tarnaudami. Iš teisybės, jie – Brahmanas, nes viską išmano apie transcendentinę veiklą.
Komentaras
Gimimas, mirtis, senatvė ir ligos turi įtakos materialiam, bet ne dvasiniam kūnui. Dvasinis kūnas negimsta, nemiršta, nesensta ir neserga. Kas jį įgyja, tampa Aukščiausiojo Dievo Asmens patikėtiniu ir amžinai su pasiaukojimu Jam tarnauja. Jis yra iš tiesų išsivadavęs. Ahaṁ brahmāsmi: „Aš esu dvasia“. Pasakyta, kad žmogus turi suvokti esąs Brahmanas – dvasinė siela. Posmas nurodo, kad tokia „aš – Brahmanas“ būties samprata būdinga ir pasiaukojimo tarnystei. Tyri bhaktai egzistuoja transcendentiniu Brahmano lygmeniu ir viską išmano apie transcendentinę veiklą.
Netyri bhaktai skiriami į keturias kategorijas. Transcendentiškai tarnaudami Viešpačiui jie pasiekia tai, ko trokšta, ir, Aukščiausiojo Viešpaties malone visiškai įsisąmoninę Kṛṣṇą, iš tiesų dvasiškai bendrauja su Aukščiausiuoju Viešpačiu. Tuo tarpu pusdievių garbintojai niekuomet neateina pas Aukščiausiąjį Viešpatį į Jo aukščiausią planetą. Aukščiausios Kṛṣṇos planetos, vadinamos Goloka Vṛndāvana, negali pasiekti ir menkos nuovokos žmonės, kurie apsiribojo Brahmano pažinimu. Tik tie, kurie veikia su Kṛṣṇos sąmone (mām āśritya), nusipelnė Brahmano vardo, nes jie iš tikro stengiasi pasiekti Kṛṣṇos planetą. Jie neturi abejonių dėl Krṣṇos, ir iš tiesų yra Brahmanas.
Tie, kurie garbina Viešpaties arcą, arba pavidalą, ar medituoja Viešpatį, kad išsivaduotų iš materijos nelaisvės, Viešpaties malone suvokia ir Brahmano, adhibhūtos etc. esmę. Apie tai Viešpats aiškina kitame skyriuje.