LT/BG 7.4
Tekstas 4
- भूमिरापोऽनलो वायुः खं मनो बुद्धिरेव च ।
- अहंकार इतीयं मे भिन्ना प्रकृतिरष्टधा ॥४॥
- bhūmir āpo ’nalo vāyuḥ
- khaṁ mano buddhir eva ca
- ahaṅkāra itīyaṁ me
- bhinnā prakṛtir aṣṭadhā
Pažodinis vertimas
bhūmiḥ — žemė; āpaḥ — vanduo; analaḥ — ugnis; vāyuḥ — oras; kham — eteris; manaḥ — protas; buddhiḥ — intelektas; eva — tikrai; ca — ir; ahaṅkāraḥ — klaidinga savimonė; iti — taip; iyam — visos šios; me — Mano; bhinnā — atsietos; prakṛtiḥ — energijos; aṣṭadhā — aštuonios.
Vertimas
Žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, protas, intelektas ir klaidinga savimonė – visi šie aštuoni pradmenys sudaro Mano atsietas materialias energijas.
Komentaras
Dievo mokslas analizuoja Dievo ir įvairių Jo energijų prigimtinį būvį. Materiali gamta vadinama prakṛti, arba Viešpaties, egzistuojančio įvairiomis puruṣos inkarnacijomis (ekspansijomis), energija. „Sātvata-tantra“ apie tai sako:
- viṣṇos tu trīṇi rūpāṇi
- puruṣākhyāny atho viduḥ
- ekaṁ tu mahataḥ sraṣṭṛ
- dvitīyaṁ tv aṇḍa-saṁsthitam
- tṛtīyaṁ sarva-bhūta-sthaṁ
- tāni jñātvā vimucyate
„Materialiam pasauliui kurti pilnutinė Viešpaties Kṛṣṇos ekspansija įgyja tris Viṣṇu pavidalus. Pirmasis Viṣṇu, Mahā-Viṣṇu, kuria visuminę materijos energiją, vadinamą mahat-tattva. Antrasis – Garbhodakaśāyī Viṣṇu, įeina į visas visatas, kad kiekvienoje jų sukurtų įvairovę. O trečiasis – Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu, pasklinda po visas visatas kaip visa persmelkianti Supersiela, Paramātma. Ji glūdi netgi atomuose. Tas, kuris suvokia šiuos tris Viṣṇu, ištrūksta iš materijos pinklių.“
Šis materialus pasaulis – tai laikinas vienos iš Viešpaties energijų pasireiškimas. Materialaus pasaulio vyksmą valdo trys Viṣṇu – Viešpaties Kṛṣṇos ekspansijos. Tie trys puruṣos vadinami inkarnacijomis. Paprastai tas, kuris neišmano Dievo (Kṛṣṇos) mokslo, galvoja, kad materialusis pasaulis skirtas gyvosioms esybėms mėgautis, kad jos yra puruṣos – materialios energijos priežastys, valdovės ir ja besimėgaujantys subjektai. Anot „Bhagavad-gītos“, tokia ateistinė išvada visiškai neteisinga. Aptariamasis posmas tvirtina, kad pirminė materialios reiškinijos priežastis – tai Kṛṣṇa. Apie tai liudija ir „Śrīmad-Bhāgavatam“. Materialios reiškinijos sudedamosios dalys – tai atsietos Viešpaties energijos. O brahmajyoti, galutinis impersonalistų tikslas – tai dvasinė energija, veikianti dvasiniame danguje. Brahmajyoti nėra dvasinės įvairovės, kuri būdinga Vaikuṇṭhalokoms, bet impersonalistai ją laiko amžinu galutiniu tikslu. Paramātmos manifestacija irgi yra laikina, Ji – visa persmelkiantis Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu aspektas. Paramātmos manifestacija neturi amžinos egzistencijos dvasiniame pasaulyje. Todėl tikroji Absoliuti Tiesa yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa. Jis – visų energijų šaltinis, Asmuo, valdantis įvairias atsietas bei vidines energijas.
Jau minėta, kad materialią energiją sudaro aštuonios pagrindinės apraiškos. Iš jų pirmosios penkios – žemė, vanduo, ugnis, oras ir erdvė – vadinamos penkiais gigantiškais, arba grubiaisiais kūriniais; prie tų apraiškų dar reikia priskirti penkis juslių objektus. Tai – materialus garsas, lytėjimas, pavidalas, skonis ir kvapas. Materialus mokslas nagrinėja tik šias dešimt kategorijų ir daugiau nieko, o kitų trijų – proto, intelekto bei klaidingos savimonės – materialistai nepaiso. Protinį darbą dirbančių filosofų žinojimas irgi netobulas, nes jie nepažįsta pirminio šaltinio – Kṛṣṇos. Klaidinga savimonė (besireiškianti sąvokomis „aš“, „mano“) – fundamentalus materialios būties pagrindas, ji apima dešimt jutimo organų, skirtų materialiai veiklai. Intelektas nurodo visuminę materijos kūriniją, vadinamą mahat-tattva. Taigi aštuonios atsietos Viešpaties energijos suformuoja dvidešimt keturis materialaus pasaulio pradmenis, kurie yra ateistinės sāṅkhyos filosofijos tyrinėjimo objektas. Šie pradmenys pagal savo kilmę yra nuo Kṛṣṇos atsieti Jo energijų dariniai, o menką žinių kraitį turintys sāṅkhyos filosofai ateistai nežino, kad Kṛṣṇa – visų priežasčių priežastis. Sāṅkhyos filosofijos tyrinėjimo objektas tėra išorinės Kṛṣṇos energijos apraiškos, kurias aprašo „Bhagavad-gīta“.