LT/BG 8.17
Tekstas 17
- सहस्रयुगपर्यन्तमहर्यद् ब्रह्मणो विदुः ।
- रात्रिं युगसहस्रान्तां तेऽहोरात्रविदो जनाः ॥१७॥
- sahasra-yuga-paryantam
- ahar yad brahmaṇo viduḥ
- rātriṁ yuga-sahasrāntāṁ
- te ’ho-rātra-vido janāḥ
Pažodinis vertimas
sahasra — tūkstantį; yuga — epochų; paryantam — talpinančią; ahaḥ — dieną; yat — tą, kurią; brahmaṇaḥ — Brahmos; viduḥ — jie žino; rātrim — naktį; yuga — epochų; sahasra-antām — taip pat besibaigiančią po vieno tūkstančio; te — jie; ahaḥ-rātra — dieną ir naktį; vidaḥ — žinantys; janāḥ — žmonės.
Vertimas
Žmonių skaičiavimais, viena Brahmos diena trunka tūkstantį amžių. Tiek pat tęsiasi ir jo naktis.
Komentaras
Materialios visatos egzistavimo trukmė – ribota. Ji matuojama kalpų periodais. Kalpa – tai Brahmos diena, o vieną jo dieną sudaro tūkstantį kartų pasikartojančios keturios yugos, arba amžiai: Satya, Tretā, Dvāpara ir Kali. Satyos periodui būdinga dorybė, išmintis bei religingumas, o neišmanymo ir ydų beveik nepasitaiko; ši yuga tęsiasi 1728000 metų. Tretā-yugoje ima reikštis ydos, o tęsiasi ji 1296000 metų. Dvāpara- yugoje dorybė bei religingumas toliau smunka, ydų gausėja; jos trukmė – 864000 metų. Paskutinis periodas – Kali-yuga (yuga, kurioje mes gyvename pastaruosius 5000 metų), ją charakterizuoja gausūs kivirčiai, neišmanymas, bedievystė ir ydos, o tikroji dorovė praktiškai išnykusi; šios yugos trukmė – 432000 metų. Kali-yugoje blogis tiek iškeroja, kad, jai baigiantis, Pats Aukščiausiasis Viešpats ateina kaip Kalki avatāra, išnaikina demonus, gelbsti Savo bhaktus ir pradeda kitą Satyą-yugą. Tuomet ciklas prasideda vėl iš naujo. Šios keturios yugos, pasikartojančios tūkstantį kartų, sudaro vieną Brahmos dieną; tiek pat trunka ir jo naktis. Brahmā gyvena šimtą tokių „metų“, o po to miršta. Žemiškais skaičiavimais, tie „šimtas metų“ sudaro 311 trilijonų ir 40 milijardų metų. Pažvelgus į šiuos skaičius, Brahmos gyvenimas atrodo esąs fantastiškas ir begalinis, tačiau, amžinybės požiūriu, jis trumpas lyg žaibo blyksnis. Priežasčių Vandenyne egzistuoja nesuskaičiuojama daugybė Brahmų, kurie čia atsiranda, čia vėl išnyksta – lyg burbulai Atlanto vandenyne. Brahmā ir jo kūrinija nuolatos kinta, nes yra neatskiriama materialios visatos dalis.
Materialioje visatoje net ir Brahmā neišvengia gimimo, senatvės, ligų ir mirties. Tačiau Brahmā, kaip visatos valdytojas, tiesiogiai tarnauja Aukščiausiajam Viešpačiui, todėl jis išsivaduoja. Iškilnūs sannyāsiai pasikelia į Brahmos planetą, Brahmaloką, aukščiausią materialios visatos planetą, egzistuojančią ilgiau už visas dangaus planetas aukštutinėje planetų sistemos sferoje. Tačiau pagal materialios gamtos dėsnį, atėjus laikui, ir Brahmā su visais Brahmalokos gyventojais turi mirti.