LT/BG 8.9
Tekstas 9
- कविं पुराणमनुशासितार-
- मणोरणीयंसमनुस्मरेद्यः ।
- सर्वस्य धातारमचिन्त्यरूप-
- मादित्यवर्णं तमसः परस्तात् ॥९॥
- kaviṁ purāṇam anuśāsitāram
- aṇor aṇīyāṁsam anusmared yaḥ
- sarvasya dhātāram acintya-rūpam
- āditya-varṇaṁ tamasaḥ parastāt
Pažodinis vertimas
kavim — visa žinantis; purāṇam — seniausias; anuśāsitāram — valdovas; anoḥ — už atomą; aṇīyāṁsam — mažesnis; anusmaret — nuolat galvoja taip; yaḥ — tas, kuris; sarvasya — visa ko; dhātāram — palaikytojas; acintya — nesuvokiamas; rūpam — kurio pavidalas; āditya-varṇam — švytintis lyg saulė; tamasaḥ — tamsai; parastāt — transcendentalus.
Vertimas
Apie Aukščiausiąjį Viešpatį reikia mąstyti kaip apie visa žinantį, seniausią, valdovą, mažesnį už mažiausiąjį, visa ko palaikytoją, esantį aukščiau materialių sampratų, nesuvokiamą ir tą, kuris visada yra asmuo. Jis šviesus tarsi saulė ir būdamas transcendentalus yra anapus materialios gamtos.
Komentaras
Posmas nurodo, kaip mąstyti apie Aukščiausiąjį. Svarbiausia tai, jog Jis ne beasmenis ir nėra tuštuma. Žmogus negali medituoti tuštumą arba kažką neasmenišką, nes tai labai sunku. O štai mąstyti apie Kṛṣṇą visai nesunku, ir čia kaip tik apie tai kalbama. Visu pirma, Viešpats yra puruṣa – asmuo; kaip apie asmenį mes mąstome ir apie Rāmą, ir apie Kṛṣṇą. Šis „Bhagavad-gītos“ posmas aprašo koks iš tikrųjų yra Viešpats, ar mes galvotume apie Kṛṣṇą ar apie Rāmą. Viešpats yra kavi, t.y. Jis pažįsta praeitį, dabartį ir ateitį, todėl yra visažinantis. Jis – seniausioji asmenybė, nes yra visa ko pradžių pradžia, viskas kilo iš Jo. Be to, Jis aukščiausias visatos valdovas, žmonijos globėjas ir mokytojas. Jis mažų mažiausias. Gyvoji esybė yra didumo sulig viena dešimttūkstantąja plauko galiuko dalim, tačiau Viešpats toks nesuvokiamai mažas, kad įeina ir į šios dalelės širdį. Todėl Jis ir vadinamas mažų mažiausiu. Kaip Aukščiausiasis, Jis gali įeiti į atomą ar pačios mažiausios būtybės širdį ir, būdamas Supersiela, ją kontroliuoti. Nors labai mažas, Jis viską persmelkia ir viską palaiko. Jis palaiko visas planetų sistemas. Dažnai stebimės, kaip tokios milžiniškos planetos plauko erdvėje. Čia teigiama, kad Aukščiausiasis Viešpats Savo nesuvokiama energija palaiko visas šias milžiniškas planetas ir galaktikų sistemas. Šiuo atveju itin svarbus žodis acintya (nesuvokiamas). Dievo energija yra už mūsų patyrimo ir mąstymo ribų, todėl ir vadinama nesuvokiama (acintya). Kas tai užginčys? Viešpats persmelkia materialų pasaulį ir vis dėlto yra anapus jo. Mes nepajėgiame suvokti net materialaus pasaulio – tokio menko, lyginant jį su dvasiniu, tad kaip galima suvokti tai, kas driekiasi anapus? Acintya reiškia tai, kas yra anapus materialaus pasaulio, ko mūsų argumentai, logika ir filosofavimas nepasiekia, tai, kas nesuvokiama. Todėl išmintingi žmonės, vengdami beprasmių ginčų ir samprotavimų, turėtų pripažinti šventraščių – Vedų, „Bhagavad-gītos“ ir „Śrīmad-Bhāgavatam“ teiginius ir laikytis jų nustatytų principų. Taip žmogus įgytų supratimą.