LT/BG 9.19
Tekstas 19
- तपाम्यहमहं वर्षं निगृह्णाम्युत्सृजामि च ।
- अमृतं चैव मृत्युश्च सदसच्चाहमर्जुन ॥१९॥
- tapāmy aham ahaṁ varṣaṁ
- nigṛhṇāmy utsṛjāmi ca
- amṛtaṁ caiva mṛtyuś ca
- sad asac cāham arjuna
Pažodinis vertimas
tapāmi — suteikiu šilumą; aham — Aš; aham — Aš; varṣam — lietų; nigṛhṇāmi — sulaikau; utsṛjāmi — siunčiu; ca — ir; amṛtam — nemirtingumas; ca — ir; eva — tikrai; mṛtyuḥ — mirtis; ca — ir; sat — dvasia; asat — materija; ca — ir; aham — Aš; arjuna — o Arjuna.
Vertimas
O Arjuna, Aš suteikiu šilumą, siunčiu ir sulaikau lietų. Aš – nemirtingumas ir pati mirtis. Manyje slypi ir dvasia, ir materija.
Komentaras
Kṛṣṇa įvairių Savo energijų dėka, tarpininkaujant elektrai ir saulei, skleidžia šilumą bei šviesą. Vasaros metu Jis sulaiko danguje lietų, o liūčių sezono metu siunčia nesiliaujančias liūtis. Energija, palaikanti ir prailginanti mūsų gyvenimą, yra Kṛṣṇa, o gyvenimo pabaigoje mus pasitinkanti mirtis – irgi Kṛṣṇa. Ištyrę visas šias skirtingas Kṛṣṇos energijas, įsitikinsime, kad Kṛṣṇa nedaro skirtumo tarp dvasios ir materijos, arba, kitaip sakant, Jis – ir materija, ir dvasia. Todėl, pasiekęs aukštą Kṛṣṇos sąmonės lygį, žmogus jau nebemato šių skirtumų. Visuose daiktuose jis regi tiktai Kṛṣṇą.
Kadangi Kṛṣṇa – ir materija, ir dvasia, tai visas materialias apraiškas apimantis milžiniškas visatos pavidalas irgi yra Kṛṣṇa. Jo, fleita grojančio dvirankio Śyāmasundaros, pramogos Vṛndāvanoje – tai Aukščiausiojo Dievo Asmens žaidimai.