LT/BG 9.23
Tekstas 23
- येऽप्यन्यदेवता भक्ता यजन्ते श्रद्धयान्विताः ।
- तेऽपि मामेव कौन्तेय यजन्त्यविधिपूर्वकम् ॥२३॥
- ye ’py anya-devatā-bhaktā
- yajante śraddhayānvitāḥ
- te ’pi mām eva kaunteya
- yajanty avidhi-pūrvakam
Pažodinis vertimas
ye — tie, kurie; api — taip pat; anya — kitų; devatā — dievų; bhaktāḥ — pasišventę tarnai; yajante — garbina; śraddhayā anvitāḥ — su tikėjimu; te — jie; api — taip pat; mām — Mane; eva — vienintelį; kaunteya — o Kuntī sūnau; yajanti — garbina; avidhi-pūrvakam — neteisingai.
Vertimas
Tie, kurie pasišventę tarnauja kitiems dievams ir su tikėjimu juos garbina, iš tikro garbina tik Mane vieną, o Kuntī sūnau, bet daro tai neteisingai.
Komentaras
Kṛṣṇa sako: „Pusdievius garbinantys žmonės nėra itin išmintingi, nors netiesiogiai jie garbina Mane.“ Pavyzdžiui, kai žmogus lieja vandenį ant medžio lapų, bet nelaisto šaknų, tai jis daro per savo neišmanymą ar nesilaikydamas nurodymų. Taip ir norint palaikyti gyvybę visose kūno dalyse, maistu reikia aprūpinti skrandį. Pusdieviai, taip sakant, yra Aukščiausiojo Viešpaties vyriausybės valdininkai ir viršininkai. Reikia laikytis įstatymų, kuriuos išleidžia vyriausybė, o ne valdininkai bei viršininkai. Lygiai taip kiekvienas turi garbinti tik Aukščiausiąjį Viešpatį. Toks garbinimas savaime patenkins įvairius Viešpaties valdininkus ir viršininkus. Valdininkai ir viršininkai yra vyriausybės atstovai, todėl duoti jiems kyšius – anti įstatymiška. Šiame posme tai vadinama avidhi-pūrvakam. Kitaip sakant, Kṛṣṇa nepritaria tam, kad būtų garbinami pusdieviai – tai visai nereikalinga.