LT/Prabhupada 0021 - Kodėl tiek daug skyrybų šioje šalyje
Lecture on SB 6.1.26 -- Honolulu, May 26, 1976
Taigi, tai yra visuotinis gyvenimo būdas. Visi pasinėrę į materialias veiklas. O pagrindinis materialios veiklos principas yra gṛhastha –šeimyninis gyvenimas. Šeimyninis gyvenimas, pagal vedinę sistemą, ar bet kur kitur yra gyvenimas skirtas išlaikyti savo šeimą, vaikus. Kiekvienas į tai pasinėręs. Jie mano, kad tai yra vienintelė pareiga. „Mano pareiga yra išlaikyti šeimą. Tokia yra mano pareiga. Kad būtų, kaip įmanoma geriau. Tokia yra mano pareiga“. Žmogus nesusimąsto, kad tokią pareigą atlieka netgi gyvūnai. Jie turi vaikų ir juos maitina. Koks yra skirtumas? Todėl čia pavartojama sąvoka mūḍha. Mūḍha – reiškia asilas. Tas, kuris pasinėręs į tokias pareigas, bhuñjānaḥ prapiban khādan. Prapiban. Prapiban – reiškia gerti, o bhuñjānaḥ – reiškia valgyti. Bevalgant, begeriant, khādan, bekramtant, carva casya raja preya (?). Yra keturių rūšių maistas. Kartais mes kramtome, kartais laižome, kartais ryjame ir kartais geriame. Taigi yra keturių rūšių maisto produktai. Todėl dainuojame: catuḥ vidhā śrī-bhagavat-prasādāt. Catuḥ vidhā reiškia keturių rūšių. Taigi Dievybėms mes siūlome daug patiekalų, įeinančių į šias keturias kategorijas. Kažkas sukramtoma, kažkas sulaižoma, kažkas praryjama. Tokiu būdu.
Taigi, bhuñjānaḥ prapiban khādan bālakaṁ sneha-yantritaḥ. Tėvas ir motina rūpinasi vaikais, kaip juos maitinti. Mes matėme motina Jašoda maitina Krišną. Lygiai ta pati veikla. Tačiau štai yra skirtumas: mes maitiname paprastą vaiką, kuris padarytas kačių ir šūnų, bet motina Jašoda maitina Krišną. Procesas toks pats. Procesas nesiskiria, bet vienur centre yra Krišna, o kitame centras nėra aiškus. Toks yra skirtumas. Kai centre yra Krišna tai yra dvasiška ir kada centre yra įgeidžiai, tada tai yra materialu. Nėra skirtumo tarp materijos...toks yra skirtumas. Visai kaip geidulingi troškimai ir meilė, tyra meilė. Kuo skiriasi geidulingi troškimai ir tyra meilė? Štai mes: vyras ir moteris bendraujame kupini geidulingų troškimų, o Krišna bendrauja su gopėmis. Išoriškai atrodo, kad jie elgiasi taip pat. Vis dėlto koks yra skirtumas? Taigi Caitanya-caritāmṛtos autorius paaiškino šį skirtumą: koks yra skirtumas tarp geidulingų troškimų ir meilės? Tai buvo paaiškinta. Jis sakė: ātmendriya-prīti-vāñchā-tāre bali 'kāma' (CC Adi 4.165), „Kai noriu patenkinti savo jusles tai yra kāma“ Bet jei, kṛṣṇendriya-prīti-icchā dhare 'prema' nāma, „Ir kai mes trokštame patenkinti Krišnos jusles, tuomet tai yra meilė – prema “. Toks yra skirtumas. Šiame materialiame pasaulyje meilės nėra, nes vyras ir moteris , jie negalvoja: „ Aš draugausiu su vyru, kuris kartu su manimi tenkins troškimus“. Ne. „ Aš patenkinsiu savo troškimus“. Toks yra pagrindinis principas. Vyras galvoja „ Bendraudamas su šia moterimi, aš patenkinsiu savo troškimus“, tačiau moteris galvoja taip: „ Bendraudamas su šiuo vyrui, aš patenkinsiu savo troškimus“, Todėl, labai ryškus pavyzdys vakarų valstybėse, kad tik iškilus sunkumams asmeniniam juslių tenkinimui iškart skiriamasi. Tokia yra psichologija, todėl tiek daug skyrybų šioje šalyje. Pagrindinė priežastis yra, kad „ Kai manęs tai nebepatenkina tuomet aš nebenoriu“. Taip teigiama Śrīmad-Bhāgavatam: dāṁ-patyaṁ ratim eva hi. Šiame amžiuje, vyras ir žmona reiška asmeninis seksualinis pasitenkinimas. Nekyla mintis, kad „ Mes turėtumėme gyventi kartu, apmokyti, kaip reikia patenkinti Krišną, tokiu būdu turime ir patenkinti Krišną“. Toks yra Krišnos sąmonės judėjimas.