LT/Prabhupada 0238 - Dievas yra geras, Jis - visų geriausias
Lecture on BG 2.3 -- London, August 4, 1973
Taigi „Ataḥ śrī-kṛṣṇa-nāmādi na bhaved grāhyam indriyaiḥ“ (CC Madhya 17.136). Kaip paprastas žmogus gali suprasti šį Krišnos elgesį? Kadangi jie turi paprastas jusles, jie klysta. Kodėl Krišna? Netgi Krišnos atsidavusysis, Vaišnavas. Tai taip pat pasakyta. „Vaiṣṇavera kriyā mūdra vijñeha nā bujhaya“ (CC Madhya 17.136). Netgi Vaišnavas ačarja, ką jis daro, netgi didžiausias ekspertas ir ingeligentiškas žmogus negali suprasti, kodėl jis daro taip ar anaip. Todėl neturėtume bandyti imituoti aukštesnių autoritetų, tačiau turėtume sekti nurodymais, duotais aukštesnių autoritetų. Tai neįmanoma. Krišna jaudina Ardžuną, kad šis kovotų. Tai nereiškia, kad mes taip pat galima tai daryti, jaudinti, ne. Tai bus amoralu. Tačiau Krišnai tai nėra amoralu. Kad ir ką Jis bedarytų... Dievas yra geras, Jis visas yra geras. Turėtume tai priimti. Kad ir ką Jis darytų, visa tai yra gera. Tai - viena pusė. Tuo tarpu kad ir ką aš daryčiau be autoriteto nurodymo, tai yra bloga. Jis neprašo nurodymų iš nieko kito. „Īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ“ (Bs. 5.1). Jis - aukščiausiasis valdovas. Jis neprašo niekeno nurodymų. Kad ir ką Jis bedarytų, tai yra tobula. Toks Krišnos supratimas. Tai nereiškia, kad savo būdais turiu studijuoti Krišną. Krišnai nėra taikomi jūsų egzaminavimai ar testai. Jis yra aukščiau visko, Jis - transcendentinis. Todėl tie, kurie neturi transcendentinio matymo, neteisingai supranta Krišną. Čia jis tiesiogiai vilioja:
- klaibyaṁ ma sma gamaḥ pārtha
- naitat tvayy upapadyate
- kśūdraṁ hṛdaya-daurbalyaṁ
- taktvottiṣṭha parantapa
- (BG 2.3)
Parantapa - šis žodis naudojamas išreikšti, jog „Tu esi kšatrija, esi karalius. Tavo reikalas - bausti sukčius prekeivius.“ Tai - tavo reikalas. Negali atleisti sukčiaujantiems prekeiviams.“ Anksčiau karaliai būdavo tokie... Karaliai patys teisdavo. Nusikaltėlis būdavo atvedamas pas karalių, ir, jeigu karalius manydavo, jog tai - teisinga, jis galėdavo pasiimti savo kardą ir kaipmat nukirsti nusikaltėlio galvą. Tai buvo karaliaus pareiga. Netgi prieš ne tiek ir daug, apie šimtą metų, Kašmyre, kai karaliui buvo atvestas sugautas vagis, jeigu būdavo įrodoma, jog jis - vagis, kažką pavogęs, kaipmat karalius asmeniškai nukirsdavo jo rankas, nupjaudavo. Tik prieš šimtą metų. Tam, kad kiti vagys būtų įspėti: „Tai - jūsų bausmė.“ Taigi ten nebuvo vagiliavimo. Kašmyre nebuvo vagiliavimo, plėšikavimo. Netgi jeigu kažkas kažką pamesdavo ant kelio, tas daiktas ten ir likdavo, niekas jo nepaliesdavo. Karaliaus įsakymas buvo toks: „Jeigu gatvėje guli kažkoks neprižiūrimas daiktas, jūs negalite jo paliesti. Žmogus, kuris jį paliko, ateis ir jį pasiims. Jūs negalite jo paimti. Tai buvo tik prieš šimtą metų. Mirties bausmė yra reikalinga. Šiandien atsisakyta mirties bausmės, žudikai nėra kariami. Visa tai - klaida, neišmanymas. Žudikas turi būti nužudytas be pasigailėjimo. Kodėl žmogus žudikas? Netgi gyvūnas žudikas turėtų kaipmat būti pakartas. Tai - karalystė. Karalius turėtų būti toks griežtas.