LT/Prabhupada 0245 - Kiekvienas bando patenkinti savo jusles



Lecture on BG 2.9 -- London, August 15, 1973

Tai Krišna yra juslių valdovas. Visas pasaulis vargsta dėl juslinio pasitenkinimo. Paprasta filosofija, tiesa, yra tokia, kad „Visų pirma leiskite Krišnai pasimėgauti. Jis - valdovas. Tuomet mes pasimėgausime.“ Tena tyaktena bhuñjīthā. Išopanišadose sakoma, jog viskas priklauso Krišnai. Īśāvāsyam idaṁ sarvam: (ISO 1): „Viskas priklauso Krišnai.“ Čia daroma klaida. Viskas priklauso Krišnai, bet mes mąstome: „Viskas priklauso man.“ Tai - iliuzija. Ahaṁ mameti (SB 5.5.8). Ahaṁ mameti. Janasya moho 'yam ahaṁ mameti. Tai yra iliuzija. Kiekvienas galvoja: „Aš esu šis kūnas, ir viskas, kad ir ką rasčiau šiame pasaulyje, skirta mano pasimėgavimui.“ Tai - civilizacijos klaida. Tikros žinios yra tokios: „Viskas priklauso Dievui. Aš galiu pasiimti tik tai, ką Jis man maloningai suteikia ir leidžia.“ Tena tyaktena bhuñjīthā. Tai - ne Vaišnavų filosofija, tai faktas. Niekas nėra savininkas. „Īśāvāsyam idaṁ sarvam.“ Krišna sako: „Aš esu besimėgaujantysis. Aš esu savininkas.“ Sarva-loka-maheśvaram (BG 5.29). Mahā-īśvaram. Mahā reiškia „didis“. Galime teigti īśvaram, jog mes viską kontroliuojame, tačiau Krišna apibūdinamas kaip mahā-īśvaram, „valdovų valdovas.“ Tai yra Krišna. Niekas nepriklausomai nieko nevaldo, nekontroliuoja.

Todėl Krišna apibūdinamas kaip Hršikeša. „Hṛṣīkeṇa hṛṣīkeśa-sevanaṁ bhaktir ucyate“ (CC Madhya 19.170). Bhakti reiškia tarnauti Hršikešai per hṛṣīka. Hṛṣīka reiškia „juslės“. Krišna - visų juslių valdovas, todėl, kad ir kokias jusles aš turiu, visko valdovas ir savininkas yra Krišna. Taigi kai mūsų juslės įtraukiamos į juslių valdovo patenkinimą, tai vadinama bhakti. Tai - bhakti apibūdinimas, atsidavimo tarnystė. Kai juslės įtraukiamos į juslinį pasitenkinimą, skirtą ne valdovui, tai vadinama kāma. Kāma ir prema. Prema reiškia mylėti Krišną ir daryti viską tam, kad jį patenkintume. Tai yra prema, meilė. Kāma reiškia viską, kas atliekama savo juslių patenkinimui. Toks yra skirtumas. Juslė - tai terpė. Ar tenkinate savo jusles, ar tenkinate Krišnos jusles. Tačiau kai tenkinate Krišnos jusles, tampate tobuli, o kai tenkinate savo jusles, tampate netobuli, apimti iliuzijos. Nes jūs negalite patenkinti savo juslių. Be Krišnos tai neįmanoma. „Hṛṣīkeṇa hṛṣīkeśa-sevanaṁ bhaktir ucyate“ (CC Madhya 19.170).

Todėl žmogus turi apvalyti savo jusles. Dabartiniu momentu kiekvienas bando patenkinti savo jusles. „Ahaṁ mameti. Janasya moho 'yam“ (SB 5.5.8). Puṁsaḥ striyā maithunī-bhāvam etat. Visas materialus pasaulis... Yra du gyvenantys asmenys, vyrai ir moterys. Vyrai bando patenkinti savo jusles, moterys taip pat bando patenkinti savo jusles. Ir čia vadinamoji meilė reiškia... Čia nėra jokios meilės, negali būti. Nes vyrai ir moterys nebando patenkinti vienas kito juslių. Kiekvienas bando patenkinti savo paties jusles. Moteris myli vyrą, nes jis tenkina jos jusles, vyras myli moterį, nes ji tenkina jo jusles... Todėl kai tik šis juslių tenkinimas sutrikdomas, įvyksta skyrybos. „Aš to nenoriu.“ Nes centrinis taškas - tai asmeninis juslinis pasitenkinimas. Galime sukurti vadinamąjį paveikslėlį: „Aš tave taip smarkiai myliu. Taip tave myliu.“ Tačiau čia meilės nėra. Visa tai - kāma, geismas. Materialiame pasaulyje meilė neįmanoma. Vadinamoji meilė yra sukčiavimas, sukčiavimas. „Aš tave myliu, nes tu esi graži. Patenkinsiu savo jusles. Nes tu esi jauna, patenkinsiu savo jusles.“ Toks yra pasaulis. Materialus pasaulis reiškia tai. „Puṁsaḥ striyā maithunī-bhāvam etat.“ Esminis šio pasaulio principas yra juslinis pasitenkinimas. Yan maithunādi-gṛhamedhi-sukhaṁ hi tucchaṁ kaṇḍūyanena karayor iva duḥkha-duḥkham (SB 7.9.45).