LT/Prabhupada 0284 - Mano prigimtis - paklusti
Lecture -- Seattle, September 30, 1968
Taigi šis Krišnos sąmonės judėjimas yra labai paprastas. Labai paprastas. Jį pradėjo Viešpas Čaitanja Mahaprabhu, nors jis ir labai senas, Vediniuose raštuose, bet vis dėl to, žvelgiant iš istorinio požiūrio taško, šis Krišnos sąmonės judėjimas prasidėjo jau tada, kai Viešpats Krišna atsidūrė šios planetos paviršiuje prieš penkis tūkstančius metų, o vėliau, prieš penkis šimtus metų, Viešpats Čaitanja išplėtė šį Krišnos sąmonės judėjimą. Viešpaties Čaitanjos misija - ārādhyo bhagavān vrajeśa-tanayaḥ. Jeigu norite mylėti, būti pavaldūs... Kiekvienas yra pavaldus. Tai klaidinga - kiekvienas nori būti nepriklausomu, bet niekas nėra nepriklausomas. Kiekvienas yra pavaldus. Niekas negali pasakyti: „Aš nepriklausomas.“ Ar galite nors vienas jūsų pasakyti, jog esate nepriklausomi? Ar yra kas nors? Ne, kiekvienas kažkam yra pavaldus, laisvavanoriškai. Ne per jėgą. Kiekvienas tampa pavaldus. Mergina sako vaikinui: „Noriu būti tau pavaldi“, laisvanoriškai. Panašiai ir vaikinas sako merginai: „Noriu būti tau pavaldus“. Kodėl? Tai mano prigimtis. Noriu būti pavaldus, nes tokia mano prigimtis. Tačiau aš to nežinau. Teikiu pirmenybę... Atmetu šį pavaldumą; priimu kitą pavaldumą. Tačiau pavaldumas vis tiek egzistuoja. Visai kaip darbininkas. Jis dirba čia. Kitoje vietoje jis atranda didesnį atlyginimą, todėl išeina ten. Tačiau tai nereiškia, jog jis tapo nepriklausomas. Jis pavaldus. Taigi Viešpats Čaitanja moko, jog jeigu norite būti pavaldūs ar jeigu norite kažką garbinti... Kas ką nors garbina? Kol nejaučiate, jog kažkas už jus aukštesnis, kodėl turėtumėte garbinti? Garbinu savo bosą, nes manau, jog jis didesnis už mane. Jis duoda man atlyginimą, kas mėnesį šešis šimtus dolerių. Todėl privalau jį garbinti, patenkinti.
Taigi Čaitanja Mahaprabhu pasakė - tapkite pavaldūs Krišnai. Ārādhyo bhagavān vrajeśa-tanayaḥ. Jeigu norite garbinti, garbinkite Krišną. O tuomet „tad-dhāmaṁ vṛndāvanam.“ Jeigu norite ką nors garbinti, mylėkite ar garbinkite Krišną, arba Jo vietą - Vrindavaną. Nes kiekvienas nori mylėti tam tikras vietas. Dabar tai yra nacionalizmas, nukreiptas į šalis. Kažkas sako: „Myliu šią Amerikos žemę.“ Kažkas sako: „Myliu šią Kinijos žemę.“ Kažkas sako: „Myliu šią Rusijos žemę.“ Taigi kiekvienas nori mylėti kažkokią žemę. Bhauma ijya-dhīḥ. Bhauma ijya-dhīḥ. Žmonės natūraliai linkę mylėti materialią žemę. Įprastai žmogus stengiasi mylėti tą žemę, kurioje gimė. Čaitanja Mahaprabhu pasakė: „Kadangi esate linkę mylėti žmones, mylėkite Krišną. Kadangi norite mylėti žemę, mylėkite Vrindavaną.“ Ārādhyo bhagavān vrajeśa-tanayas tad-dhāma vṛndāvanam. Tačiau jeigu kas nors sako: „Kaip mylėti Krišną? Aš negaliu matyti Krišnos. Kaip Jį mylėti?“ Tuomet Čaitanja Mahaprabhu sako: „Ramyā kācid upāsanā vrajavadhū-vargeṇa yā kalpitā.“ Jeigu norite išmokti, sužinoti apie Krišnos garbinimo ar jo mylėjimo procesą, tiesiog stenkitės sekti gopių pėdsakais. Gopės. Gopės, jų meilė - tai aukščiausio tobulumo meilė. Ramyā kācid upāsanā. Pasaulyje yra skirtingos meilės ir garbinimo rūšys. Pradžia - tai: „Dieve, suteik mums kasdienės duonos.“ Tai yra pradžia. Kai esame mokomi mylėti Dievą, mums nurodoma, jog: „Eikite į šventyklą, į bažnyčią, ir melskitės Dievui dėl savo reikmių, dėl savo vargų.“ Tai - pradžia. Tačiau tai nėra tyra meilė. Tyra meilė, tyros meilės tobulumas gali būti atrastas tarp gopių. Tai yra pavyzdys.
Kaip? Kaip jos myli Krišną? Jos myli Krišną. Krišna nuėjo į... Krišna buvo piemuo, ir kartu su kitais Savo piemenimis draugais jie visa dienai išeidavo ganyti karvių. Tai buvo sistema. Nes tuo metu žmonės buvo patenkinti savo žeme ir karvėmis, tai tiek. Tai - visų ekonominių problemų sprendimo būdas. Jų visuomenė nebuvo industrinė, jie nebuvo niekeno tarnai. Paprasčiausiai išgaudavo produkciją iš žemės, o pieną iš karvių, taigi visa maisto problema buvo išspręsta.