LT/Prabhupada 0287 - Atstatykite savo atmintį, savo meilę Krišnai
Lecture -- Seattle, September 30, 1968
Prabhupada: Ar yra kokių klausimų?
Madhuviša: Prabhupada? Ar mums tinkama skaityti Šrimad Bhagavatam po to, kai gavome tik išleistą jūsų Bhagavad Gitą? Ar turėtume tiesiog visiškai atsiduoti „Bhagavad Gitos, Kokia Ji Yra“ studijavimui, o tuomet progresuoti nuo ten, ar turėtume tęsti Šrimad Bhagavatam skaitymą?
Prabhupada: Ne. Turėtumėte skaityti „Bhagavad Gitą, Kokia Ji Yra.“ Tai - tik preliminarus atskirimas. Dvasinėje platformoje viskas yra absoliutu. Jeigu skaitysite Bhagavad Gitą, rasite tuos pačius teiginius kaip ir Šrimad Bhagavatam. Nėra taip, jog dėl to, kad studijuojate Šrimad Bhagavatam, jums nereikia studijuoti Bhagavad Gitos. Ne. Skaitykite šią literatūrą ir kartokite Harė Krišna, laikykitės taisyklių ir tvarkos bei gyvenkite laimingai. Mūsų programa - labai laiminga programa. Mes dainuojame, šokame, valgome Krišnos prasadą, piešiame gražius Krišnos paveikslus ir regime juos gražiai papuoštus, ir skaitome apie filosofiją. Ko daugiau galima norėti? (juokas)
Jāhnavā: Kaip ir kodėl pradžioje mes prarandame suvokimą apie mūsų tikrą meilę Krišnai?
Prabhupada: M?
Tamala Krišna: Kaip ir kodėl... Kaip ir kodėl mes praradome savo meilę Krišnai pačioje pradžioje?
Jāhnavā: Ne, ne meilę. Tiesiog meilės suvokimą, mūsų tikrosios meilės Krišnai.
Prabhupada: Mūsų suvokimas egzistuoja. Jūs kažką mylite. Tačiau jums skirta mylėti Krišną, tai jūs pamiršote. Užmaršumas - taip pat mūsų prigimtis. Kartais mes pamirštame. Ir ypatingai dėl to, jog esame labai maži, negalime tiksliai prisiminti netgi to, ką vakar vakare veikėme šiuo metu. Taigi užmaršumas mums nėra nenatūralus. Tačiau jeigu kažkas atgaivina mūsų atmintį, priimame tai, tai taip pat nėra nenatūralu. Taigi mūsų meilės objektas yra Krišna. Kažkokiu būdu mes Jį pamiršome. Nesekame pėdsakų istorijoje, kai pamirštame. Tai - bevertis darbas. Tačiau mes pamiršome, tai faktas. Dabar atgaivinkite tai. Štai priminimas. Pasinaudokite galimybe. Nebandykite kapstytis istorijoje, kodėl pamiršote, kokia buvo jūsų užmiršimo data. Netgi jeigu ir žinote, kokia iš to nauda? Jūs pamiršote. Priimkite tai. Jeigu einate pas gydytoją, jis niekuomet neklausia, kokia šios ligos istorija, kokia jos prasidėjimo data, kada buvote užkrėstas. Ne. Jis paprasčiausiai stebi jūsų pulsą ir nustato, jog turite tam tikrą ligą, tuomet duoda jums vaistų: „Taip. Paimkite juos.“ Panašiai ir mes kenčiame. Tai faktas. Niekas negali to paneigti. Kodėl jūs kenčiate? Dėl to, jog pamiršote Krišną. Tai tiek. Dabar atgaivinkite savo prisiminimus apie Krišną ir tapkite laimingi. Tai viskas. Labai paprasta. Nebandykite ieškoti istorijos, kada pamiršote. Jūs pamiršote, tai faktas, nes dabar kenčiate. Ir štai dabar yra galimybė - Krišnos sąmonės judėjimas. Atgaivinkite savo atmintį, savo meilę Krišnai. Paprastas dalykas. Dainuokite Harė Krišna, šokite ir valgykite Krišnos prasadą. Jeigu nesate išsilavinę, nemokate skaityti, klausykitės. Turite natūralią dovaną - ausis. Turite natūralų liežuvį. Taigi galite dainuoti Harė Krišna, galite klausytis apie Bhagavad Gitą arba Šrimad Bhagavatam iš žmonių, kurie turi žinojimą. Taigi nėra jokių kliūčių. Jokių kliūčių. Tai nereikalauja jokių išankstinių kvalifikacijų. Paprasčiausiai turite panaudoti visus turtus, kuriuos turite. Tai tiek. Turite sutikti, tai reikalinga. „Taip, turėčiau priimti Krišnos sąmonę.“ Tai priklauso nuo jūsų, nes esate nepriklausomi. Jeigu nesutiksite: „Ne. Kodėl turėčiau priimti Krišną?“, niekas jums to neduos. Tačiau jeigu sutiksite, tai jau yra čia, labai paprasta. Paimkite tai.