LT/Prabhupada 0297 - Smalsus suprasti Absoliučią Tiesą - Jam reikalingas dvasinis mokytojas
Lecture -- Seattle, October 4, 1968
Mūsų procese, „ādau gurvāśrayaṁ sad-dharma pṛcchāt.“ Žmogus turi priimti bona fide dvasinį mokytoją ir teirautis jo, „sad-dharma pṛcchāt.“ Taip pat Šrimad Bhagavatam pasakyta: „Jijñāsuḥ śreya uttamam.“ „Tam, kuris žingeidus pažinti Aukščiausiąją Tiesą, reikalingas dvasinis mokytojas.“ „Tasmād guruṁ prapadyeta jijñāsuḥ śreya uttamam“ (SB 11.3.21). Jijñāsuḥ reiškia „žingeidus“, tas, kuris klausia. Klausti yra natūralu. Visai kaip vaikas, besivystydamas jis klausinėja tėvų: „Tėve, kas tai yra? Mama, o kas tai? Kas tai? Kas tai?“ Tai yra šaunu. Berniukas, vaikas, kuris klausinėja, tai reiškia, jog jis - intelektualus berniukas. Taigi turėtume būti inteligentiški ir klausinėti, jijñāsā. Brahma-jijñāsā. Šis gyvenimas skirtas brahma-jijñāsā, suprasti, klausinėti apie Dievą. Tuomet gyvenimas yra sėkmingas. „Athāto brahma jijñāsā.“ Po to, kai klausinėjame, klausinėjame, klausinėjame, suprantame, suprantame, suprantame, tuomet koks yra galutinis žingsnis? Apie tai pasakyta Bhagavad Gitoje: „Bahūnāṁ janmanām ante jñānavān māṁ prapadyate“ (BG 7.19). Po daugybės klausinėjimų, gimimų, kai žmogus tampa išmintingu, žinių žmogumi, kas nutinka? Bahūnāṁ janmanām ante jñānavān māṁ prapadyate: „Jis atsiduoda man“, sako Krišna. Kodėl? „Vāsudevaḥ sarvam iti.“ Jis supranta, jog Vasudeva, Krišna, yra visų priežasčių priežastis. „Sa mahātmā su-durlabhaḥ.“ Tačiau tokia didi siela, kuri supranta, yra labai reta. Todėl Čaitanja Čaritamitoje sakoma: „Sei bado catura“, „jis labai protingas.“
Taigi tai - protingo žmogaus apibrėžimas. Jeigu norime būti protingi, galime priimti procesą, kaip tapti protingais. Kita vertus, jeigu iš tikrųjų esame protingi, kodėl iš karto nepriėmus Krišnos sąmonės, kad taptume protingi? Be ėjimo į procesą jūs priimate... Tai jums pasiūlė pati kilniadvasiškiausia Viešpaties Čaitanjos inkarnacija. Jis siūlo jums: „Kṛṣṇa-prema-pradāya te“ (CC Madhya 19.53). Jis jums duoda Krišnos meilę. Rupa Gosvamis Viešpačiui Čaitanjai reiškė savo pagarbą: „Namo mahā-vadānyāya kṛṣṇa-prema-pradāya te.“ „Mano brangus Viešpatie Čaitanja, esi pats dosniausias ir kilniadvasiškiausias iš visų inkarnacijų. Kodėl? Nes Tu tiesiogiai duodi mums Krišnos meilę. Krišnos meilę, kuri po daugybės, daugybės gimimų negali būti pasiekta, Tu ją nebrangiai dalini: „Kaipmat ją pasiimkite.“ Namo mahā-vadānyāya kṛṣṇa-prema-pradāya te kṛṣṇāya kṛṣṇa-caitanya. Jie galėjo suprasti, jog Tu esi Krišna; kitu atveju būtų neįmanoma kam nors taip nebrangiai pasiūlyti Kṛṣṇa-prema, Krišnos meilę. „Tu esi Krišna, turi šią galią.“ Ir, tiesą sakant, Jis yra Krišna. Krišnai nepavyko duoti Kṛṣṇa-prema, Krišnos meilės, kai atėjo asmeniškai ir mokė Bhagavad Gitos. Jis paprasčiausiai sakė: „Sarva-dharmān parityajya mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja.“ (BG 18.66) Bet žmonės Jo nesuprato. Todėl Krišna atėjo kaip atsidavusysis ir pasiūlė žmonėms Kṛṣṇa-prema. Taigi mūsų prašymas kiekvienam - priimkite šį Krišnos sąmonės judėjimą, ir jūs pajusite, jog „aš nebenoriu nieko daugiau, nieko daugiau. Esu patenkintas, pilnai patenkintas.“
Labai jums dėkoju.