LT/Prabhupada 0407 - Haridasos gyvenimo istorija - jis gimė musulmonų šeimoje
Prabhupāda: Tuo pat metu vienas brāhmaṇas atėjo ir pakvietė Viešpatį Caitanyą: "Aš pakviečiau visus Benareso sannyāsius, bet aš žinau, kad tu nesusitinki su šiais Māyāvādžiais sannyāsīais, tačiau vis tiek aš atėjau pakviesti Tavęs. Prašau priimk mano kvietimą." Taigi, Caitanya Mahāprabhu priėmė šią galimybę susitikti su Prakāśānanda Sarasvačiu. Jis priėmė pakvietimą ir įvyko susitikimas. O ten vyko diskusija apie Vedānta-sūtrą su Prakāśānanda Sarasvačiu ir tuomet Jis atvertė jį į Vaišnavą. Tai yra kitas atsitikimas.
Hayagrīva: Kokio amžiaus buvo šis vyras?
Prabhupāda: Prakāśānanda Sarasvatī? Jis taip pat buvo senyvas. Nemažiau kaip šešiasdešimt. Taip.
Hayagrīva: O kokia jo buvo rolė mieste? Ką jis... Ar jis buvo Vedantistas?
Prabhupāda: Prakāśānanda Sarasvatīs. Jis buvo Māyāvādī sannyāsīs. Jis priėmė Caitanyos Mahāprabhu principą ir jis pasiūlė savo pagarbą. Jis palietė Jo pėdą. Ir jis taip pat prisijungė. Tačiau nėra paminėta, kad jis oficialiai tapo Vaišnavu. Bet jis priėmė Caitanyos Mahāprabhu filosofiją. Bet Sārvabhauma Bhaṭṭācārya oficialiai tapo Vaišnavu. Tuomet Viešpats Haridāsa susitiko...
Hayagrīva: Penkta scena.
Prabhupāda: penkta scena.
Hayagrīva: Ar tai yra Haridāsa Ṭhākura?
Prabhupāda: Haridāsa Ṭhākura.
Hayagrīva: Kieno mirtis? Haridāsos mirtis?
Prabhupāda: Taip. Haridāsa buvo labai senas. Jis buvo musulmonas.
Hayagrīva: Jis buvo ta asmenybė, kurią įmetė į upę?
Prabhupāda: Taip.
Hayagrīva: Taigi, jis galų gale priėjo galą čia, penktoje scenoje.
Prabhupāda: Mes nesame skirti tiems... Žinoma, Haridāsa Ṭhākura turėjo atskirą gyvenimą, bet to mes nesiruošiame parodyti.
Hayagrīva: Taip. Gerai. Šis incidentas.
Prabhupāda: Būtent šis nutikimas yra svarbus, kad Caitanya Mahāprabhu buvo brāhmaṇas ir kad Jis buvo sannyāsīs. Pasak socialinių papročių Jis turėtų net neprisiliesti prie musulmono, bet šis Haridāsa Ṭhākura buvo musulmonas ir po jo mirties Jis Pats paėmė jo kūną ir pradėjo šokti, ir tuomet įkėlė jį į kapines ir dalino prasādam. O Haridāsa Ṭhākura dvi, tris dienas blogai jautėsi. Kadangi jis buvo musulmonas, jis negalėjo įžengti į Jagannāthos šventyklą. Nes induistai yra labai griežti. Jis buvo atsidavęs, jis nesisielojo. Kodėl jis turėjo kivirčytis? Taigi, Caitanya Mahāprabhu vertino jo elgseną, tai, kad jis nenorėjo sukelto jokio... Nes jis tapo atsidavusiuoju. Jis neketino eiti į šventyklą jėga. Bet Pats Caitanya Mahāprabhu kasdien ateidavo su juo pasimatyti. Eidamas nusimaudyti į jūrą, Jis visų pirma pasimatydavo su Haridāsa. "Haridāsa? Ką tu darai?" Haridāsa nusilenkdavo ir jie kurį laiką atsisėdę šnekučiuodavosi. Tuomet Caitanya Mahāprabhu eidavo nusimaudyti. Tokiu būdu vieną dieną, kuomet Jis atėjo, pamatė, kad Haridāsa blogai jautėsi. " Haridāsa? Kaip tavo sveikata?" Taip, sere, ji nėra... Pagaliau juk tai yra kūnas." Tuomet trečią dieną Jis pamatė, kad Haridāsa ruošiasi šiandien palikti savo kūną. Taigi, Caitanya Mahāprabhu paklausė jo: "Haridāsa, ko tu trokšti?" Jie abu galėjo suprasti. Haridāsa pasakė, kad: "Tai yra mano paskutinė pakopa. Jeigu Tu maloniai atsistotum priešais mane." Taigi Caitanya Mahāprabhu atsistojo priešais jį ir jis paliko savo kūną. (pauzė)
Hayagrīva: Jūs paminėjote, kad...
Prabhupāda: Po jo išėjimo, kūnas buvo paimtas Paties Caitanyos Mahāprabhu. O kiti atsidavusieji nunešė jį prie jūros ir iškasė kapą. Tas kapas vis dar yra Jagannātha Puryje. Haridāsa Ṭhākuros samādhi, antkapis. Taigi, Caitanya Mahāprabhu pradėjo šokti. Tokia buvo ceremonija. Kadangi visa Vaiṣṇavų ceremonija yra kīrtanas ir šokiai. Taigi, tokia buvo Jo paskutinė ceremonija Haridāsa Ṭhākurai.
Hayagrīva: Jūs paminėjote kažką apie Caitanyos ir Haridāsos šokį?
Prabhupāda: Haridāsos kūnas. Caitanya... Mirusį kūną. Haridāsos mirusį kūną.
Hayagrīva: A, su jo mirusiu kūnu?
Prabhupāda: Taip. Jo mirusiu kūnu.
Hayagrīva: Po jo mirties.
Prabhupāda: Po jo mirties.
Hayagrīva: Caitanya...
Prabhupāda: Kuomet Haridāsa buvo gyvas, jis šoko. Bet po Haridāsos mirties, Pats Caitanya Mahāprabhu paėmė jo kūną ir pradėjo šokti pagal kīrtaną. Tai reiškia, kad jo laidotuvių ceremonijai vadovavo Pats Caitanya Mahāprabhu. Jis nunešė kūną prie jūros ir kape Jis...
Hayagrīva: Jis pravedė...
Prabhupāda: Taip. Laidotuvių ceremoniją, taip.
Hayagrīva: Su kīrtanu.
Prabhupāda: Su kīrtanu. Kīrtanas ten vyko visada. O po palaidojimo buvo dalinamas prasādas ir dainuojamas kīrtanas. Haridāsa Ṭhākura. Taigi, čia tu turi parodyti keletą pokalbių su Haridāsa, kaip jausmingai.
Hayagrīva: Gerai. Ar yra kitų... Ar yra kitos informacijos apie Haridāsa?
Prabhupāda: Haridāsos gyvenimo istorija yra ta, kad jis gimė musulmonų šeimoje. Vienaip ar kitaip jis tapo atsidavusiuoju ir kartojo 300,000 kartų: Hare Kṛṣṇa Hare Kṛṣṇa Kṛṣṇa Kṛṣṇa Hare Hare, Hare Rama Hare Rama Rama Rama Hare Hare, o Caitanya Mahāprabhu padarė jį ācārya, kartojimo autoritetu. Todėl mes šloviname jį: "Nāmācārya Haridāsa Ṭhākura ki jaya." Kadangi jis buvo paskelbtas ācārya, Hare Kṛṣṇa kartojimo autoritetu. Tada, kai Viešpats Caitanya priėmė sannyāsą, Haridāsa Ṭhākura norėjo, kad: "Mano brangus Viešpatie, Tu palieki Navadvipą, tuomet kokią mano gyvenimo vertė? Arba pasiimk mane arba leisk man numirti." Taigi, Caitanya Mahāprabhu pasakė: "Ne. Kodėl tu turėtum numirti? Tu eisi su Manimi." Taigi, Jis pasiemė jį kartu į Jagannātha Purį. Jagannātha Puryje, kadangi jis laikė save gimusiu musulmonų šeimoje, jis neįžengė. Taigi Caitanya Mahāprabhu suteikė jam vietą Kāśīnātha Miśros namuose ir ten jis kartodavo, o Caitanya Mahāprabhu siųsdavo jam prasādą. Tokiu būdu jis leido savo dienas. O Caitanya Mahāprabhu kasdien ateidavo pasimatyti su juo ir vieną dieną jis taip ir mirė.