LT/Prabhupada 0418 - Iniciacija reiškia pradėti veikti



Lecture & Initiation -- Seattle, October 20, 1968

Taigi ši iniciacija... Kaip daugybė mūsų mokinių yra inicijuoti, taip kai kurie mūsų mokinių bus inicijuoti šį vakarą. Iniciacija reiškia trečią prisijungimo prie šio judėjimo pakopą. Pirmoji pakopa - tai śraddhā, truputis tikėjimo. Visai kaip mūsų mokiniai eina į prekybos vietą, jie gieda šventus Dievo vardus, daugybė žmonių paaukoja pinigų; kažkas įsigyja „Back to Godhead“. Tai - tikėjimo pradžia: „O, tai - šaunus judėjimas. Leiskite ir man bendradarbiauti kartu“. Ādau śraddhā. Tuomet, kai asmuo susidomi šiek tiek labiau, jis ateina čia, į paskaitą. „Gerai, pažiūrėkime, ko moko šie žmonės, ši Krišnos sąmonė.“ Taigi jie ateina. Tai - antroji pakopa. Pirmoji pakopa - automatiška simpatija šiam judėjimui. Antroji - prisijungti ir dalyvauti mūsų veikloje. Visai kaip jūs maloniai čia atėjote, jūs mane girdite. Taip pat jeigu kažkas susidomi arba jo tikėjimas pažengia, tuomet jis ateina, tai - antroji pakopa. Trečioji pakopa... Ādau śraddhā tataḥ sādhu-saṅga atha bhajana-kriyā (CC Madhya 23.14-15). Taigi iniciacija reiškia pradėti veikti. Pradėti veikti. Kaip galime išplėtoti Krišnos sąmonę iki tobulos pakopos? Tai vadinama iniciacija. Iniciacija nereiškia pabaigos. Tai - trečia pakopa. Ketvirta pakopa - tas, kuris yra inicijuotas, laikosi taisyklių ir nuostatų, ir jeigu jis kartoja Harė Krišna mantrą nustatytą skaičių kartų, tuomet palaipsniui jo visos baimės bus nugalėtos. Mes prašome savo mokinių susilaikyti nuo neleistino lytinio gyvenimo, nevegetarinės mitybos, intoksikacijos ir azartinių žaidimų. Šių keturių dalykų. Taigi paprastai šie keturi dalykai yra labai svarbūs visuomenėje, ypač Vakarų šalyse. Tačiau tie mokiniai, kurie priima iniciaciją ir kartoja mantrą, jiems labai paprasta atmesti šiuos keturis dalykus. Tai vadinama anartha nivṛtti. Tai yra ketvirtas etapas. Penktasis etapas - kai žmogus yra įsitvirtinęs. Visai kaip vienas mokinys, ponas Andersonas, nemačiau jo, tačiau paprasčiausiai pabendravęs su kitais mūsų atsidavusiais jis parašė: „Norėčiau pašvęsti savo visą esybę šiai Krišnos sąmonei.“ Tai vadinama niṣṭhā, įsitvirtinimas. Tato niṣṭhā tato ruci. Ruci reiškia, jog jie gavo skonį. Kodėl šie vaikinai ir merginos išeina? Kartodami mantrą jie įgyja, vysto skonį. Kitu atveju dėl niekų jie nešvaistytų laiko. Jie yra išsilavinę, suaugę. Taigi skonis. Įsitvirtinimas, tuomet skonis, tathāsaktis. Kai yra skonis, tuomet atsiranda ir prisirišimas. Jis nebegali to atsisakyti. Gavau visą daugybę laiškų. Kai kurie mokiniai negalėjo susitvarkyti su savo dvasiniais broliais, jie išėjo, tačiau jie man rašo: „Aš negaliu išeiti. Aš negaliu išeiti.“ Jis įsitvirtinęs. Matote? Umāpati parašė laišką, jog jis patiria sunkumą, negali gyventi, negali gyventi arba išeiti. Jis yra Dalase. Matote? Jis negali palikti draugijos, o dėl tam tikrų nesutarimų jis negali gyventi su dvasiniais broliais. Tačiau tai - laikina. Tai vadinama asaktiḥ, prisirišimu. Tathāsaktis tato bhāva. Tuomet palaipsniui auga, atsiranda tam tikra ekstatinė padėtis, visuomet mąstoma apie Krišną. O tuomet pasiekiama tobulumo pakopa, kai Krišna mylimas šimtu procentų. Taigi tai - pocesas.