LT/Prabhupada 0439 - Mano dvasinis mokytojas laikė mane visišku kvailiu
Lecture on BG 2.8-12 -- Los Angeles, November 27, 1968
Tad vijñānārthaṁ sa gurum evābhigacchet (MU 1.2.12). Tad vijñānārtham, tam kad išmoktumėte šio transcendentinio mokslo, turite priimti guru. Gurum eva, neabejotinai, tai būtina. Kitaip nėra galimybių. Dėl to čia Kṛṣṇa yra pripažįstamas kaip Arjunos dvasinis mokytojas, o dvasinis mokytojas, tėvas ar mokytojas turi teisę barti savo sūnų ar mokinį. Sūnus niekada nebūna nepatenkintas, kuomet tėvas bara. Toks etiketas yra visur. Netgi kai tėvas kartais būna įsiutęs, vaikas tai toleruoja. Tipiškas pavyzdys yra Prahlāda Mahārāja. Nekaltas vaikas, Kṛṣṇos sąmonės vaikas, o tėvas kankina jį. Jis niekuomet nieko nesako. "Gerai". Panašiai Kṛṣṇa, ką tik priėmęs dvasinio mokytojo padėtį, jis pavadina Arjuną dideliu kvailiu. Visai taip pat kaip Caitanya Mahāprabhu pasakė, kad: "Mano dvasinis mokytojas suprato, kad Aš esu visiškas kvailys (CC Adi 7.71)." Ar Caitanya Mahāprabhu buvo kvailys? Ir ar yra galimybė kam nors tapti dvasiniu Caitanyos Mahāprabhu mokytoju? Abu dalykai yra neįmanomi. Caitanya Mahāprabhu, netgi nepripažįstant Jo kaip Kṛṣṇos inkarnacijos, jeigu paprasčiausiai pripažinsite Jį kaip paprastą mokslininką ar žmogų, jo išsimokslinimui nebuvo su kuo lygintis. Tačiau Jis pasakė, kad "Mano dvasinis mokytojas suprato, kad Aš esu didžiausias kvailys." Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad "Asmuo, netgi Mano padėtyje, visada išlieka kvailiu prieš dvasinį mokytoją. Tai yra jam naudinga." Niekas neturėtų prisikabinti: "Ką tu išmanai? Aš žinau geriau už tave." Tokia padėtis yra nepriimtina. O kitas dalykas yra požiūrio kampas iš mokinio pusės, kodėl jis turėtų visada išlikti kvailiu prieš kitą asmenį? Nebent jis iš tikrųjų autoritetingas, iš tiesų toks puikus, kad gali mane mokinti tarsi kvailį. Tokiu būdu turėtumėte pasirinkti dvasinį mokytoją ir kai tik dvasinis mokytojas yra pasirinktas, turėtumėte visada išlikti kvailiu, nors jei toks ir nesate, bet tokia padėtis yra geresnė. Taigi Arjuna, vietoje to, kad išliktų toje pačioje padėtyje kaip draugas su draugu, jis savanoriškai sutiko prie Kṛṣṇos išlikti kvailiu. O Kṛṣṇa sutinka, kad "Tu esi kvailys. Tu šneki kaip mokytas žmogus, bet tu esi kvailys, kadangi tu sielvartauji dėl to, dėl ko išmintingi žmonės nesielvartauja." Tai reiškia "Kvailys sielvartauja", kad "Tu esi kvailys. Dėl to tu esi kvailys." Tai pasakyta netiesiogiai... Panašiai, kaip tai vadinasi logikoje? Parentezė? Ar kažkaip panašiai vadinasi. Taip, jeigu aš pasakyčiau, kad: "Tu atrodai kaip žmogus, kuris pavogė mano laikrodį," tai reiškia, kad "Tu atrodai kaip vagis." Panašiai Kṛṣṇa netiesiogiai sako: "Mano brangus Arjuna, tu šneki kaip išmintingas žmogus, bet tu sielvartauji dėl to, dėl ko išmintingasis nesielvartauja."