LT/Prabhupada 0582 - Krišna sėdi širdyje



Lecture on BG 2.21-22 -- London, August 26, 1973

Tai gi šis testas yra mūsų rankose. Jeigu per maṅgala-ārati mes jaučiamės aptingę, reiškia mes dar nesame dvasiškai pažengę. O jei jautiesi entuziastingas,. " Laikas maṅgala-ārati, leisk man atsikelti, leisk man tai atlikti," tada tai yra dvasiška. Kiekvienas gali tai išbandyti. Bhaktiḥ pareśānubhavo viraktir anyatra syāt (SB 11.2.42). Bhakti reiškia dvasinis. Tai gi kai tik tu prisilieti prie Aukščiausiosios Sielos, viraktir anyatra syāt, daugiau jokio pasitenkinimo šiame materialiame pasaulyje. Taigi Krišna yra čia. Taip pat Krišna sėdi širdyje, ir aš taip pat sėdžiu širdyje, panašiai kaip tu draugai ant tos pačios lentos. Tai irgi yra aprašyta Upanišadose. Samāne vṛkṣe puruṣo nimagnaḥ. Jie sėdi tame pačiame lygyje. Nimagnaḥ. Paukštis lesa medžio vaisius, arba jīva siela, gyvoji būtybė, jis atlieka šiuos vaisius duodančius veiksmus. Kṣetra-jña. Visa tai yra aprašyta. Kṣetra-jñaṁ cāpi māṁ viddhi sarva-kṣetreṣu bhārata (BG 13.3). Šeimininkas ir nuomininkas. Aš esu šio kūno nuomininkas, o Krišna yra šeimininkas. Taigi, Krišna turi dar vieną vardą Hṛṣīkeśa. Hṛṣīkeśa. Taigi Jis yra tikrasis mano rankų, kojų, akių, visų mano pojūčių, visko šeimininkas. Aš tiesiog esu nuomininkas. Aš nesu šeimininkas. Tačiau mes tai užmiršome. Panašiai kaip, jeigu tu esi nuomojamame bute, tu esi nuomininkas. Tau yra suteikta teisė nuomotis kambarį. Tu nesi šeimininkas. Tačiau jeigu tu galvoji, kad tu esi šeimininkas, tai yra stena eva sa ucyate (BG 3.12), Jis tuoj pat tampa neteisingai nukreiptas.

Supraskite, šis kūnas ar ši šalis ar nacija ar pasaulis ar visata, niekas Jums nepriklauso. Šeimininkas yra Krišna. Šeimininkas yra sarva-loka-maheśvaram (BG 5.29). Krišna sako, "Aš esu šeimininkas." Klaida yra tai, kad mes nežinome šeimininko, ir mes, nors mes okupavome, neteisingai naudojame savo okupaciją. Tai yra materiali būklė. Neteisinga. Priešingu atveju, kryptis yra čia, vadovas sėdi čia. Jis visada tau padeda. Tačiau liga yra tai, kad mes tvirtiname jog esame šeiminikai ir norime veikti pagal savo užgaidas, tai yra materiali būsena. Mano reikalas yra dirbti šeimininkui, o ne sau. Taigi, tai yra mano pozicija... Krišna sukūrė mane, ne kūrinys, bet mes visi ten esame kartu su Krišna. Bet mes visi esame amžini tarnai. Panašiai kaip kartu su kūnu, gimsta ir pirštas. Pirštas atskirtai negimsta. Kai aš gimiau, gimė ir mano pirštai. Panašiai, kai ten buvo Krišna, Krišna niekada negimė. Vadinasi ir mes niekada negimėm. Na hanyate hanyamāne śarīre (BG 2.20). Labai paprasta filosofija. Kadangi mes esame neatskiriami nuo Krišnos. Jeigu Krišna gimsta, tai gimstame ir mes. Jeigu Krišna negimsta, tad ir aš nesu gimęs. Krišna yra aja, taigi mes irgi esame aja. Ajam avyayam Kṛṣṇa yra amžinas, nekintantis. Mes taip pat esame amžini, nes esame neatskiriamos Dievo dalelės. Tad kodėl neatskiriamos dalelės yra čia ? Kodėl mano ranka yra čia? Nes aš to reikalauju. Aš reikalauju savo rankos pagalbos, aš reikalauju savo pirštų pagalbos. Tai yra būtina. Neišmanėliai sako, " Kodėl Dievas mus sukūrė?" Neišmanėliai, tai yra būtina. Nes Jis yra Dievas, Jis nori jūsų tarnystės. Panašiai kaip didis žmogus, jis laiko tiek daug tarnų. Jeigu koks neišmanėlis paklausia, " Kodėl tu laikai tiek daug tarnų?" ir "Kadangi aš esu didis žmogus, aš noriu!" Paprasta filosofija. Panašiai, jeigu Dievas yra aukščiausioji valdžia, tada Jis privalo turėti daug pagalbininkų. Priešingu atveju, kaip Jis susitvarkys?